„Štai čia po penkis, čia po septynis. Brangoka, sakote? Bet juk darbo daug, – sugrubusius pirštus parodė supintais sausais vainikais, gėlėmis ir žvakelėmis savo prekyvietę apsistatęs Stasys. – Visos gėlės lietuviškos.“
Į pensiją jau išėjęs vyras kapinių gėlėmis ir žvakelėmis prekiauja jau apie 30 metų bei pastebi, kad žmonės lapkričio 1-ąją į kapines vyksta iš anksto apsirūpinę reikmenimis.
Vežasi iš Lenkijos
„Taip, perka turguose, parduotuvėse, nors ten tos gėlės apšiurusios, negražios“, – teigė prekeivis.
Stasys drąsiai pripažino, kad šiais metais už savo prekes prašo daugiau nei pernai. „Nu biškį pigiau tada buvo. Bet o ką daryti? Viskas brangsta, pažiūrėkite, kas parduotuvėse darosi.“
Pykčio prekybos centrams, kurie prieš Visų Šventųjų dieną dažniausiai paskelbia specialias akcijas žvakelėms, prekybininkas nejaučia.
„Štai, pažiūrėkite, šitos žvakelės, pačios pigiausios, parduotuvėse kainuoja 60-70 centų, o aš parduodu po 50 centų. Vežuosi iš Lenkijos, kur žvakeles nusiperku po 30-40 centų. Po 20 centų užsidirbu“, – teigė Stasys.
Prie Antakalnio kapinių vyras prekiauja jau nuo savaitgalio ir pastebi, kad žmonių išties mažai: „Gal lietus, gal kas... Bus matyti, ar parduosiu viską, ar neparduosiu. Jei neišpirks, kapus apdėliosiu žvakelėmis.“
Žmonės perka mažiau ir rečiau
Galimybės, kad neparduos visų gėlių ir žvakelių, neatmeta ir netoliese po stogeliu prisėdusi ūkininkė Galina. Jos ūkyje būtent ir auginamos kapinių gėlės.
„Aš, pavyzdžiui, nebijau, kad neparduosiu. Ypač žvakelių – juk jos nepasensta, galima visus metus pardavinėti. Bet parduodu, žinoma, brangiau nei parduotuvėje – tikrai nesėdėčiau čia prarasdama pinigus“, – 15min tvirtino moteris.
Galina trečiadienio rytą 10 žvakučių ir chrizantemų pardavė buvusiam premjerui Algirdui Butkevičiui su žmona Janina. Buvęs vyriausybės vadovas uždegė žvakelių ant prezidento Algirdo Mykolo Brazausko kapo.
Už 40 valandų degančią žvakelę Galina prašo euro, už paprasčiausias žvakeles mažiau: „O žmonės – įvairiai. Dažnas pamąsto, kad gal geriau nusipirkti vieną ilgiau degančią žvakelę nei daugiau mažų, kurias lengvai užpučia vėjas.“
Galina: „Parduodu, žinoma, brangiau nei parduotuvėje – tikrai nesėdėčiau čia prarasdama pinigus.“
„Vieniems svarbi kokybė, kitiems – kiekis. Viskas priklauso nuo žmonių – kas kaip gali. Pagal galimybes. Jau maždaug 20 metų dirbu prie kapinių ir matau tendenciją, kad žmonės perka vis mažiau. Ateina jau apsirūpinę.
Anksčiau, atsimenu, ateidavo Brazauskas, nupirkdavo po 20 karališkų chrizantemų. Leisdavo sau daugiau žmonės.
O su euro įvedimu, man atrodo, finansinės galimybės sumenko. Paprasti žmogeliai neturi pinigų, kuriuos galėtų leisti“, – svarstė Galina.
Pardavinėja pigiau
Tuo metu Božena prie kapinių prekiauja pirmą kartą ir aplinkiniams išdidžiai rodo „tai, ko pas kitus nėra“ – dirbtines itališkas žvakeles, į kurias reikia įstatyti baterijas. Kiek kainuoja? „Euras keturiasdešimt.“
Božena: „Prie Rokantiškių kapinių įėjimo sėdi dvi moteriškės, kurios visą laiką tarpusavyje riejasi ir kviečia viena kitai policiją.“
„Šiaip mes tikrai pigiau pardavinėjame, nes patys niekur nevažiuojame. Mums atveža, tad nėra papildomų kaštų. Iš kur? Iš Lenkijos, aišku. Lenkijoje taip pigu, kad mums apsimoka pigiau pardavinėti prekes“, – juokėsi moteris.
„Ten, Lenkijoje, visada pigus ir stiklas, ir žvakelės – ypač jei perki tiesiai pas gamintojus“, – pridūrė Božena.
Kadangi prie kapinių prekiauja pirmą kartą, moteris sako dar tik įvertinsianti, „ko nori Lietuvos žmonės“. Tiesa, iš pradžių bandė įsikurti prie Rokantiškių kapinių, bet „ten jau monopolis“.
„Prie Rokantiškių kapinių įėjimo sėdi dvi moteriškės, kurios visą laiką tarpusavyje riejasi ir kviečia viena kitai policiją. Joms nepatinka bet kokie pašaliniai, naujokai. Tad atvykome čia“, – šypsodamasi atskleidė Božena.
