Dabar populiaru
Publikuota: 2018 gegužės 3d. 16:33

Prekių klastočių invazija: daugėja dešimtimis kartų, kasmet naikinami milijonai

Suklastotos prekės
Kauno apskrities VPK nuotr. / Suklastotos prekės

Nuo 2014 metų į Lietuvą bandomų įvežti suklastotų prekių skaičius smarkiai šoktelėjo – jis auga ne kartais, o dešimtimis kartų. Tam pasitarnauja labai daug veiksnių – žmonių noras įsigyti prekių pigiau, šioks toks neapdairumas, renkantis kur kas prastesnę prekę, užburiantis prekių karalius – internetas, kuriame mirga klastočių ir klastotėmis pirmaujančios Kinijos įtaka. Tai nulemia, kad pro muitinės patikras kasmet bando praslysti milijonai suklastotų „Nike“ sportbačių, „Samsung“ telefonų ar neva prabangių kvepalų.

Didžiulis šuolis

Nesąžiningi pardavėjai kasmet į Lietuvos rinką bruka vis daugiau pačių įvairiausių suklastotų prekių. Šiuo klausimu didelį darbą dirba šalies muitinė, stengdamasi sulaikyti kuo daugiau suklastotų prekių siuntų. O pastarųjų apimtys ir kiekiai, anot Vilniaus teritorinės muitinės

Pažeidimų prevencijos skyriaus vyriausiosios inspektorės Aušrinės Stumbrytės-Stankaitienės, vis didėja.

Vilniaus teritorinės muitinės atstovė dalijosi duomenimis, kad 2016 m. sulaikyta 54 kartus daugiau prekių nei prieš metus.

Itin pastebimai klastočių srautas į šalį pradėjo didėti nuo 2014 m., o didžiausias šuolis įvyko 2016 m. Vilniaus teritorinės muitinės atstovė dalijosi duomenimis, kad 2016 m. sulaikyta 54 kartus daugiau prekių nei prieš metus. T.y. 2015 m. sulaikyta daugiau nei 90 tūkst. vienetų prekių, o 2016 m. – net 4,9 mln. vienetų.

A. Stumbrytė-Stankaitienė tikino, kad 2016 m. šalyje sunaikinta per 4,5 mln. suklastotų prekių, kurių vertė apie 200 tūkst. Eur. Tuo tarpu 2017 m. sulaikytų prekių skaičius buvo dar didesnis, išaugo iki 6 mln. vienetų, tarp jų buvo 5,5 mln. klastočių, kurių vertė daugiau nei 600 tūkst. Eur.

Paklausta, ar matyti kokių tendencijų, pavyzdžiui, siuntų skaidymo, siekiant išvengti atsakomybės, A. Stumbrytė-Stankaitienė kalbėjo, kad atvejų būna visokių: „Besinaudojantys paštu yra linkę siuntas skaidyti. Tie, kurie prekiauja internetu, tiesiogiai siunčia asmenims, kuriems parduoda, taigi siunčia ne savo vardu. Skaidyti siuntas stengiasi ir tie, kurie kartą jau buvo pagauti dėl didesnių suklastotų prekių kiekių.“

Pašnekovė priminė, kad asmeniui, kuris siunčiasi klastotas prekes komerciniais tikslais, jas laiko, siekia parduoti ar kitaip platinti, gali būti taikoma administracinė atsakomybė, surašomas administracinių nusižengimų protokolas ir paskiriama nuobauda.

Muitinės departamento nuotr./Kramtomosios gumos klastotė
Muitinės departamento nuotr./Kramtomosios gumos klastotė

Nuo saldainių iki vaistų

Prekių, kurios keliauja į Lietuvą padirbtu vardu, sąrašas yra labai ilgas. Vis dėlto A. Stumbrytė-Stankaitienė įvardijo kelias pačias populiariausias rūšis: „Daugiausia sulaikoma drabužių, sportinės avalynės, aprangos, laikrodžių, rankinių, kosmetikos ar kvepalų. Taip pat daugėja elektronikos prietaisų – mobiliųjų telefonų, jų dalių ar priedų, taip pat ir automobilių dalių. Pastaruoju metu itin populiarūs automobilių rakteliai, vadinamieji korpusai, tiesa jau kelerius metus daugėja ir klastojamos maisto produkcijos. Pabrėžti būtų galima ir itin didelius kiekius sulaikomų žaisliukų su saldainiais, ant kurių vaizduojami žinomi animaciniai herojai. Tiesa, prie populiariausių sulaikomų klastočių reikėtų pridėti ir vaistus – ypač vyrų potencijai gerinti.“

Išskirti labiausiai klastojamą prekių ženklą, pasak pašnekovės, sunku – sulaikoma pačių įvairiausių žinomų prekių ženklų klastočių – nuo „Nike“ ar „Adidas“ iki „Samsung“ bei „Apple“.

Pabrėžti būtų galima ir itin didelius kiekius sulaikomų žaisliukų su saldainiais, ant kurių vaizduojami žinomi animaciniai herojai.

Klastočių rinkoje karaliauja Kinija

Valstybinio patentų biuro Pramoninės nuosavybės informacijos skyriaus vedėja Kristina Vilkienė atkreipė dėmesį į įvairių studijų rezultatus, kurie rodo, kad nors klastočių pagrindiniai transportavimo būdai išlieka tie patys – paštu, orlaiviais, sausumos transportu bei jūra – atsiranda ir naujų gabenimo būdų – gabenimą orlaiviais keičia gabenimas traukiniais tarp Kinijos ir Europos Sąjungos.

2017 m. sausį, pasak K. Vilkienės, Londonas tapo 12-uoju Europos miestu, kurį tiesiogiai su Kinija jungia krovininiai traukiniai – šiuo metu 39 traukinių linijos jungia Europą su 16-ka Kinijos miestų.

„Krovinių gabenimas traukiniu kainuoja beveik perpus pigiau nei gabenimas lėktuvu ir yra beveik dvigubai greitesnis nei gabenimas laivais – todėl manoma, kad klastočių gabenimas traukiniais tik augs, tačiau pranešimų apie klastočių sulaikymus krovininiuose traukiniuose gaunama palyginti labai mažai“, – svarstė K. Vilkienė.

Kinija, pabrėžė pašnekovė, yra pagrindinė klastočių gamintoja pagal visus studijų rezultatų vertinimui pasitelktus kriterijus, o Honkongas (Kinija), Jungtiniai Arabų Emyratai ir Singapūras yra pagrindiniai suklastotų gaminių prekybos taškai pasaulyje. Tokie duomenys skelbiami studijoje Maršrutai, susiję su pasauline prekyba suklastotais ir piratiniais gaminiais“ (angl. Mapping the Real Routes of Trade in Fake Goods“). Studija parengta bendradarbiaujant Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai ir Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybai.

Remiamas turinys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Daugiau vandens

Ginekologė pataria

Video

09:06
00:29
01:11

Sveikata

Ruduo pilnas komplimentų

Parašykite atsiliepimą apie 15min