Kai kurie Lenkijos dienraščiai neteisingai interpretuoja šį Konstitucinio Tesimo išaiškinimą, kaip galutinį Lietuvos atsakymą dėl Lietuvoje gyvenančių lenkų vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos pasuose.
Nelietuviškų pavardžių rašymas Lietuvos dokumentuose svarbus ne tik lenkų kilmės lietuviams, bet ir užsieniečiams, tampantiems Lietuvos piliečiais, taip pat lietuviams, sudarantiems mišrias santuokas. Tokių atvejų, Lietuvai vis labiau atsiveriant globalizuotam pasauliui, pasitaiko vis daugiau. Tačiau Lietuva šį klausimą gali ir turi spręsti pasiremdama tradicija, kuri formavosi dar tarpukario metais. Pavyzdžiui, vienas bendrinės lietuvių kalbos kūrėjų Jonas Jablonskis nepritarė svetimų tikrinių vardų visuotiniam lietuvinimui: „Su svetimų tautų vardais turėtume taip elgtis, kaip norėtume, kad jos, t. y. svetimosios tautos, elgtųsi su mūsų pačių vardais.“
Premjero A.Kubiliaus nuomone, išspręsti nelietuviškų vardų rašymo Lietuvos dokumentuose „bylą“ galėtų šiuo metu Seimo nario Česlovo Stankevičiaus užregistruotas Nelietuviškų vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektas. Šiuo įstatymo projektu, kurį Č.Stankevičius parengė remdamasis 1938 metais priimtu Pavardžių įstatymu, siūloma sudaryti galimybes Lietuvos Respublikos piliečiams, įgyjantiems nelietuviškas pavardes, ar užsieniečiams, kurių turimas vardas ir (arba) pavardė pagal pirminį dokumentą yra nelietuviški, pasirinkti: nelietuviškus vardus ir (arba) pavardes pačių pageidavimu rašyti lietuvių kalbos rašyba arba kitos kalbos lotyniško pagrindo rašmenimis.
Konstitucinis Teismas savo išaiškinime pamini, kad Lietuvos valstybinės lietuvių kalbos, kaip ir absoliučios daugumos Europos šalių valstybinių (oficialiųjų) kalbų, rašmenų pagrindas yra lotyniški rašmenys.
Sprendžiant nelietuviškų vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos dokumentuose klausimą reikia turėti omenyje, kad žmogaus teisę į savo vardo ir pavardės autentiškumą gina Europos Žmogaus Teisių Teismas.
