Premjeras pasidžiaugė, jog Lietuvos gyventojai supranta naujos renovacijos programos naudą. „Įgyvendinant projektus pagal savivaldybių programas iš jau įvykusių 319 susirinkimų 289 projektų įgyvendinimui gyventojai pritarė. Per savaitę pritarusiųjų skaičius padidėjo 40 projektų. Šią savaitę pagal naują kvietimą iš 58 savivaldybių Aplinkos ministerija gavo 1680 naujų paraiškų namų atnaujinimui. Beveik visos savivaldybės prieš pateikdamos paraiškas organizavo gyventojų susirinkimus, pristatė programos idėją, ir gyventojai balsuodami pritarė tokio projekto rengimui bei planuoja juos įgyvendinti. Kai kurie namai sprendimą priėmė net 100 proc. balsų dauguma“, – džiaugėsi premjeras.
Po susitikimo Vyriausybės vadovas dar kartą pabrėžė, jog daugiabučių namų atnaujinimo programos įgyvendinimo modelis visų pirma yra skirtas energinio efektyvumo didinimui tuose daugiabučiuose pastatuose, kurie yra socialiai ir ekonomiškai jautriausi, tai yra ten, kur energijos suvartojama daugiausiai ir būsto savininkams tenka didžiausia finansinė našta būsto išlaikymo išlaidoms padengti.
„Mūsų Vyriausybės parengto renovacijos modelio esmė yra ta, kad būsto savininkams patiems nereikia prisiimti jokių organizacinių ir kreditinių įsipareigojimų bei projektų įgyvendinimo rizikų. Jiems reikia tik iš principo pritarti energijos efektyvumą didinančių investicijų projektų įgyvendinimui ir, nepatiriant jokių papildomų finansinių išlaidų, jų namui padarytas investicijas išmokėti bendra komunalinių mokesčių surinkimo tvarka sutaupytomis už energiją lėšomis. Noriu paneigti viešojoje erdvėje sklandančias baimes, kad už paskolas finansiškai atsakingi bus būsto administratoriai. Administratoriai atsakingi tik už lėšų iš gyventojų surinkimą ir grąžinimą bankui tiek, kiek yra surinkta, jiems nereikės dengti iš savo kišenės. Už paskolos grąžinimą atsakingi patys gyventojai. Jei gyventojai nesumoka įmokos, skola iš jų išieškoma įprasta tvarka. Svarbiausia, kad finansinė našta žmogui nedidėja“, – sako premjeras.
Vyriausybės vadovas susitikime taip pat iškėlė klausimą dėl finansavimo. Premjeras buvo patikintas, jog rangovams nereikia nerimauti, ar už atliktus darbus bus sumokėta. Be to, lėšų programoje numatyta pakankamai, kad procesas nenutrūktų.
„Finansavimo procesas vyksta sėkmingai. Reikalingi saugikliai įrašomi pagrindinėse sutartyse su rangovu dėl konkretaus objekto, o pinigai iš banko išmokami tiesiai statybininkams, o ne administratoriams“, – teigė premjeras.
