Ministro pirmininko teigimu, vertindama įtemptą situaciją Lietuva privalo mažinti skirtumą tarp savo išlaidų ir pajamų, nes finansuoti deficitą ateityje gali būti sunkiau.
„Dabar matome žymiai daugiau politinių pastangų rasti tinkamus sprendimus toms problemoms, kurios kaupiasi paskutinius beveik pusantrų metų ir vis nebuvo sprendžiamos. Dabar iš didžiųjų ES valstybių matome žymiai daugiau ryžto“, – interviu Žinių radijui ketvirtadienio rytą sakė A.Kubilius.
Kaip pavyzdį, kad krizės sprendimas tapo rimtu iššūkiu, Vyriausybės vadovas priminė Vokietijos kanclerės Angelos Merkel trečiadienio kalbą Bundestage, jog nesiėmus ryžtingų sprendimų gali kilti pavojus taikai Europoje.
Kita vertus, A.Kubilius atkreipė dėmesį, kad ES vadovai dar turi suderinti kai kuriuos skaičius ir sprendimus, ir pastebėjo, jog ši krizė vadinama didžiausia nuo Antrojo pasaulinio karo.
„Šioje vietoje turime aiškiai projektuoti tokių problemų poveikį mums – negalime sustabdyti Graikijos krizės ar išspręsti už turtingąsias, didžiąsias valstybes. Bet galime būti tinkamai pasirengę visiems galimiems scenarijams“, – kalbėjo A.Kubilius.
„Jeigu krizė euro zonoje gilėtų, ji paveiktų ir mums, todėl (...) Lietuvoje turime mažinti skirtumą tarp savo pajamų ir išlaidų, mažinti gyvenimą ne pagal pajamas ir būti pasirengę, kad finansuoti tokį deficitą gali būti sunkiau negu ramesniais laikais“, – pridūrė premjeras.
Jo teigimu, tokia perspektyva atsispindi ir Vyriausybės pasiūlytame kitų metų biudžete, kurį A.Kubilius pavadino realistiniu.
Briuselyje vykusiame neeiliniame viršūnių susitikime Europos lyderiai trečiadienio vakarą ir ketvirtadienio naktį sutarė įpareigoti bankus padidinti kapitalą, kad jie atlaikytų nuostolius, nurašius dalį Graikijos skolos.
Vadovai taip pat priartėjo prie susitarimo dėl Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF) padidinimo iki maždaug 1 trln. eurų, kad jo lėšos galėtų būti naudojamos gelbstint ekonomikas Europos pietuose.
