„Bus paketas įstatymo projektų, kurie susiję su NSGK priimtomis išvadomis“, – naujus darbus vardino ministras pirmininkas. „Aišku, pagrindinis bus valstybės ir savivaldybės biudžetų įstatymas“, – sakė S.Skvernelis. Vyriausybė pirminį biudžeto siūlymą žada pateikti spalio 18 d.
Komentuodamas prašymą Švietimo ir mokslo ministerijai teikti informaciją, kaip sekasi savivaldybėms ir švietimo įstaigoms vykdyti etatinio modelio įvedimą, premjeras pripažino, kad kol kas procesas nevyksta itin sklandžiai.
„Labai skirtingai. Šiandien šiuo klausimu kalbėjau su ministerija. Dedamos visos pastangos, paskirti koordinatoriai, konsultantai, organizuojami papildomi mokymai, formos parengtos, virtualios skaičiuoklės. Daug priklauso, aišku, ir nuo pačių mokyklų administracijų, savivaldybių. Paaiškės galutiniai skaičiai, kiek bus moksleivių... Manau, kad mes spalio pradžioje galėsime daryti apibendrinimą, koks įvyko pokytis mokytojų atlyginimuose“, – kalbėjo S.Skvernelis, pripažindamas, kad kai kurių neturinčių pilno darbo krūvio mokytojų atlyginimai gali mažėti.
„Vien mokytojų atlyginimams skiriama papildomai virš 17 mln. eurų“, – pabrėžė jis.
Kovos su prekybos centrais kontūrai neryškūs
Apie kovą su prekybos centrais ir aukštomis kainomis prabilęs S.Skvernelis sakė, kad Vyriausybė turi siūlymų paketą, tačiau konkrečių priemonių nedetalizavo. Jo teigimu, žiniasklaidoje pasirodę siūlymai yra prezentacijos dalis, tačiau apie konkrečius įstatymo pakeitimus dar bus diskutuojama.
„Prezentacija tikra, bet tai tik darbinis dokumentas. Komentuosiu, kai diskusijos baigsis“, – žadėjo ministras pirmininkas.
Premjeras socialdemokratų nenorą pasirašyti bendrą partijų susitarimą dėl gynybai skiriamų lėšų pavadino „gerbtinu“, tačiau pabrėžė, kad šis susitarimas padės parodyti Lietuvos nusiteikimą gintis ir nebūti išlaikytine.
„Tai nesumažina susitarimo reikšmės“, – tikino jis.
Paklaustas apie Ramūno Karbauskio siūlymą šalinti Justą Džiugelį iš valstiečių ir žaliųjų frakcijos, S.Skvernelis buvo labai lakoniškas.
„Frakcija apsvarstys, bus balsavimas ir nutarsime. Kiekvienas frakcijos narys turi savo nuomonę ir turi jos laikytis. Aš nenoriu niekam primetinėti savo nuomonės. Savo nuomonę turiu ir elgsiuosi taip, kaip manau, kad yra tinkama ir reikia“, – aptakiai atsakinėjo S.Skvernelis.
Ragina pasiskaityti rinkimų įstatymą
Komentuodamas konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio raginimus nevilkinti savo sprendimo dėl dalyvavimo prezidento rinkimuose paskelbimo, S.Skvernelis teigė, kad šiam derėtų pasidomėti rinkimų tvarka.
„Net ir sunku kažką komentuoti. Aš po Lietuvą važinėju nuo pat pirmos dienos, kai buvau paskirtas ministru pirmininku. Pirmas vizitas buvo Šalčininkų savivaldybėje. Per dvejus metus pravažiavau 37 savivaldybes ir tą toliau darysiu“, – žadėjo jis.
„Tai ministro pirmininko pareigos ir jokių kitų resursų aš negaliu naudoti. Jei kas nors norėtų, kad tos kažkokios datos būtų sakomos anksčiau, tai Seimo nariai turėtų irgi pasiskaityti rinkimų sistemą reglamentuojančius įstatymus. Yra įstatymuose numatyti terminai ir tikrai nėra nė vienas Lietuvos Respublikos pilietis įpareigotas pasakyti, ką jis darys ar nedarys. Ateis laikas ir atsakysiu“, – sakė premjeras.
Europos Žmogaus teisių teismo (EŽTT) sprendimas dėl Lietuvoje galimai buvusio CŽV kalėjimo, pasak premjero, gali priversti atnaujinti tyrimą.
„Kai bus priimtas jau galutinis sprendimas, nebus interpretacijų, ar reikėjo skųsti (jei nebūtume skundę, gal būtume sulaukę priekaištų, kad neišnaudojom visų galimybių), atsiras klausimai, kurie susiję ir su valstybės reputacija.
Bus ir pragmatiškesnių klausimų, pavyzdžiui, ar tie valstybės pareigūnai, kurie privalėjo teikti informaciją, derinti ją su valstybės vadovais, tai darė. Bus reikalingas atsakymas ir dėl vienos iš valstybių atlikto parlamentinio tyrimo, kad jei buvo finansuojama grynais pinigais, tai kur tos lėšos pateko, kam buvo panaudotos. Mes privalėsime į tuos klausimus atsakyti“, – pripažino S.Skvernelis.
„Bus faktas patvirtintas ir tada bus pasekmės kažkokios, kurias reikės vertinti“, – konstatavo premjeras.
