„Šitas projektas tikrai yra tobulintinas ir bus tobulinamas. (Seimo narys Vytautas) Bakas yra užregistravęs labai logišką pataisą, kad būtų aiškiai apibrėžti žmonės, kurie šiuo metu dalyvauja aktyvioj politikoj – Seimo nariai, Vyriausybės nariai, merai, Europos Parlamento nariai. Tokie politikai, kurie eina į rinkimus, visuomenė turi žinoti, kokia buvo jų praeitis“, – BNS sakė S.Skvernelis.
Seime ketvirtadienį po pateikimo pritarė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos iniciatyvai paviešinti valstybės pažadėtą saugoti paslaptį – savo noru prisipažinusių buvusių KGB bendradarbių pavardes.
VSD teigia, kad prisipažinusių buvusių KGB bendradarbių paviešinimas sukeltų didelę grėsmę Lietuvos saugumui ir atvertų kelia Rusijos šantažui.
Premjeras sutinka su VSD vertinimu ir garantuoja, kad esama projekto versija tikrai nebus priimta.
„Jeigu būtų priimtas tokios redakcijos įstatymas, tikrai taip, aš sutinku su departamento pozicija ir tom grėsmėm, bet tikrai projektas bus patobulintas ir nebus visiško išviešinimo. Toks projektas tikrai nesulauks palaikymo priėmimo stadijoj“, – sakė S.Skvernelis.
VSD atstovės Aurelijos Katkuvienės teigimu, šiuo metu Rusija turi didžiąją dalį archyvų, bet nežino, kurie žmonės yra prisipažinę, tad įstatymo priėmimas atvertų galimybę Maskvai bandyti šantažuoti neprisipažinusius KGB bendradarbius.
„Tokio įstatymo priėmimas padidintų grėsmę valstybei, šalies ir visuomenės pažeidžiamumą, atvertų kelią aktyvesnei Rusijos ir Baltarusijos tarnybų veiklai, pablogintų situaciją kontržvalgybine prasme“, – BNS ketvirtadienį sakė VSD atstovė A.Katkuvienė.
Be to, A.Katkuvienės teigimu, valstybei prisipažinę buvę KGB bendradarbiai yra instruktuoti, kaip apsisaugoti nuo galimų įtakų.
Šiemet kovą paskelbtoje Lietuvos žvalgybos institucijų ataskaitoje rašoma, kad Rusijos žvalgybos tarnybos, verbuodamos Lietuvos piliečius, vis dar naudojasi Rusijos archyvuose esančia įslaptinta informacija apie buvusius KGB agentus Lietuvoje.
„Rusijos žvalgyba ieško ir bando kompromituoti buvusius Sovietų Sąjungos tarnybų slaptuosius bendradarbius, kurie to nėra deklaravę ir šiuo metu dirba Lietuvos valstybės institucijose bei disponuoja Rusijos žvalgybos tarnybas dominančia informacija ar gali paveikti priimamus sprendimus“, – rašoma atskaitoje.
Seimas ketvirtadienį uždegė žalią šviesą svarstyti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos iniciatyvą paviešinti valstybės pažadėtą saugoti paslaptį – savo noru prisipažinusių buvusių KGB bendradarbių pavardes.
Toliau projektą svarstys Seimo komitetai. Prie šio klausimo parlamentas planuoja grįžti rudens sesijoje.
Šiuo metu įstatymas numato, kad prisipažinusių KGB bendradarbių pavardės bus saugomos 75 metus.
