Ministras pirmininkas, ketvirtadienį duodamas interviu Žinių radijui, prilygino pavardes prekės ženklui ir asmens nuosavybei.
„Aš pritariu tiems lietuvių kalbos ekspertams, kurie sako, kad pavardė yra žmogaus nuosavybė ir galima ją laikyti prekės ženklo analogu. Aišku, apie žmogų negalima kalbėti kaip apie prekę, bet lygiai taip pat, kaip mes nekalbame apie klausimą, kaip rašyti kokį nors tarptautinės firmos prekės ženklą, jeigu jame yra vartojamos kokios nors raidės, kurių nėra Lietuvos abėcėlėje, lygiai taip pat žmogus turi pilną teisę ginti šiuo požiūriu savo nuosavybę“, – kalbėjo A.Kubilius.
Praėjusią savaitę Lietuvoje viešint Lenkijos prezidentui Lechui Kaczynskiui, Lietuvos vadovas Valdas Adamkus paragino skubiai įteisinti lenkiškų pavardžių rašymą lenkiškais rašmenimis.
Lietuvoje gyvenantys lenkai jau daugiau kaip dešimtmetį siekia, kad būtų įteisinta jų vardų ir pavardžių originali, nesulietuvinta rašyba. V.Adamkaus teigimu, šiam klausimui išspręsti būtina gera politinė valia, o „pavardė yra turtas, į kurį niekas negali kėsintis“. Prezidentas taip pat atkreipė dėmesį į L.Kaczynskio pastabą, kad Lenkijos lietuviams nekyla problemų rašyti pavardes gimtąja kalba.
L.Kaczynskis savo ruožtu teigė, kad pavardės rašymas gimtąja kalba yra „aiškus ir akivaizdus postulatas“. Pasak jo, šis klausimas turėtų būti išspręstas tam, kad netektų gadinti dvišalių santykių.
Lygiai taip pat, kaip mes nekalbame apie klausimą, kaip rašyti kokį nors tarptautinės firmos prekės ženklą, jeigu jame yra vartojamos kokios nors raidės, kurių nėra Lietuvos abėcėlėje, lygiai taip pat žmogus turi pilną teisę ginti šiuo požiūriu savo nuosavybę. Kalbėjo A.Kubilius.
Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas praėjusią savaitę inicijavo kreipimąsi į Konstitucinį Teismą (KT), kad būtų dar kartą paaiškinta dėl nelietuviškų pavardžių ir vardų rašybos. Seimas po pateikimo pritarė šiam siūlymui.
Kreipimosi iniciatoriai klausia, ar „Lietuvos Respublikoje išduodamuose asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose galimas asmens vardo ir pavardės rašymas valstybine kalba, greta nurodant nelietuvių tautybės asmenų vardus ir pavardes kitokiais, ne lietuviškais rašmenimis“.
1999 m. KT yra pripažinęs, kad 1991 m. Aukščiausiosios Tarybos nutarimas „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
KT teigimu, jeigu teisės normomis būtų nustatyta, kad šių piliečių vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos piliečio pase rašomi kitokiais, ne lietuviškais rašmenimis, būtų ne tik paneigtas konstitucinis valstybinės kalbos principas, bet ir sutrikdyta valstybės ir savivaldybių įstaigų, kitų įmonių, įstaigų bei organizacijų veikla.
Anot dabartinio kreipimosi autorių, Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, tapus NATO ir kitų tarptautinių organizacijų nare, galimybė lietuviškame pase tam tikroms asmenų grupėms vardus ir pavardes rašyti nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis įgijo ypatingą reikšmę.
