– Premjere, vakar Vyriausioji rinkimų komisija paskirstė valstybės dotaciją politinėms partijoms (per 10 mln. litų). Jūsų partijai atseikėjo daugiausia. Partija gavo 2,5 mln. Lt valstybės dotacijos. Kaip Jūs planuojate išleisti šiuos pinigus?
– Pagal įstatymą visos partijos valstybės dotacijos pinigus gauna pagal tai, kiek yra laimėję paskutiniuose rinkimuose rinkėjų paramos. Šiuo atveju tai yra pagrindinis faktorius. Noriu priminti, kad šiais metais biudžete yra numatyta didesnė suma. Tai buvo padaryta su sąlyga, kad Seime bus priimtas įstatymas, kuris uždraus juridinių asmenų finansavimą. Iki tol partijos galėjo gauti finansinę paramą iš juridinių asmenų: įmonių, bendrovių, kompanijų. Bendra pinigų suma, kuri iš biudžeto paskirstoma partijoms, išliko daugmaž tokia pati, kokią partijos anksčiau surinkdavo iš privačių rėmėjų ir valstybės. Šie pinigai visų pirma yra skiriami partijos veiklai, rinkimų kampanijai finansuoti. Taip elgiasi visos partijos.
– Tačiau svarbu tai, kaip tie pinigai pasitarnauja visuomenei ir rinkėjams, nes dauguma tų pinigų yra vieši, skirti mokesčių mokėtojų sąskaita. Ar tiek pinigai bus išmėtomi žiniasklaidos, televizijos reklamoms ar bus paskirstomi idėjų generavimui ir diskusijoms? Kaip Jūs tą darysite?
– Tą sprendžia kiekviena partija. Mes visada daug dėmesio skiriame partijos programos turiniui, pagrindinėms idėjoms, diskusijoms, kokią Lietuvos ateitį matome. Taip elgsimės ir dabar. Tikiu, kad ir kitos partijos stengsis išleisti pinigus ne kokiam nors pigiam populizmui, o tam, kad būtų diskutuojama dėl valstybei pačių svarbiausių dalykų.
– Antradienį (po pateikimo) Seimas pritarė pirmalaikių rinkimų idėjai. Po pateikimo dar laukia svarstymo stadija. Mano kalbinti Seimo nariai netiki, kad tie pirmalaikiai rinkimai bus. Pasak Seimo Pirmininko pavaduotojo Česlovo Juršėno, svarstymo stadija leidžia pakalbėti apie padėtį šalyje, apie tai, kaip dirba ši valdžia, kas iš tiesų yra labai naudinga. Ar Jūs taip pat matote tokį patį pirmalaikių rinkimų tikslą – dar kartą padiskutuoti apie padėtį šalyje arba (vaizdžiai kalbant) suvedinėti politines sąskaitas?
– Pajuokaujant galime pakalbėti ir apie tai, kaip dirba opozicija. Mano įsitikinimu, šis Seimas kartu su Vyriausybe savo darbotvarkėje dar turi keletą svarbių darbų, ypatingai energetikos reikaluose. Aš tikiu, kad bus rastas partijų sutarimas, kad tokius svarbius projektus kaip Visagino atominė elektrinė, SGD terminalas, jungtys į Lenkiją ir Švediją, viso elektros ūkio integracija į europines sistemas bei sinchronizacija su europinėmis sistemomis. Tikiu, kad šis Seimas šiems darbams skirs pakankamai laiko ir dėmesio bei savo intelektinių resursų. Šiuos darbus reikia užbaigti iki Seimo rinkimų. Aš tikrai manau, kad politinės partijos yra pajėgios konstruktyviai, racionaliai nepaisant artėjančių rinkimų diskutuoti pačiais svarbiausiais strateginiais nacionalinės svarbos klausimais. Aš ne vieną kartą esu sakęs, kad nematau poreikio diskutuoti ir ginčytis dėl rinkimų paankstinimo pora mėnesių.
– Jūs nematote prasmės?
– Juk ne pirmą ir ne paskutinį kartą artėjant rinkimams Seimas tokį klausimą aptaria. Manau, kad ir šį kartą rezultatas bus vėl panašus.
– Jūs kalbėjote apie Seimo darbą. Prokurorų prašymu laukia Seimo narių imuniteto panaikinimas. Vienas iš jų susijęs su Jūsų partijos nariu Vitu Matuzu. Kaip Jūs vertinate? Jis Panevėžio prokurorų įtariamas piktnaudžiavimu tarnyba, nesąžiningais viešaisiais pirkimais. Sulaikyta jo buvusi žmona, kuri buvo paleista už užstatą. Jūs sakote, kad apsisprendimui dėl neliečiamybės panaikinimo Jums trūkta informacijos. Kokios informacijos Jums trūksta?
– Noriu pastebėti, kad neturiu daugiau informacijos negu yra paskelbta žiniasklaidoje. Kol kas jokio Generalinės prokuratūros ar Generalinio prokuroro kreipimosi į Seimą nėra. Yra Panevėžio vietos prokuroro ir vietos tyrėjų kreipimasis į Generalinę prokuratūrą. Generalinė prokuratūra tą kreipimąsi nagrinėja. Kai Generalinė prokuratūra tą kreipimąsi išnagrinės ir išspręs, tada galėsime ir svarstyti.
– Tačiau visuomenė daug jautriau stebi šią istoriją. Tai yra Jūsų partijos žmogus. Ar šioje istorijoje nebus taikomi dvigubi standartai? Vienus taikote oponentams, o kitus – saviems?
– Niekada jokių dvigubų standartų netaikome. Kaip galite pastebėti, kai tai liečia ir mūsų partijos kolegas, ir savivaldybėse mes elgiamės visada laikydamiesi tų pačių standartų.
– Šią savaitę kaip niekad daug STT reidų. Kokį poveikį daro šie reidai visuomeninei savijautai? Ar keičia visuomenės nuostatą? Ar kaip tik skatina didesnį žmonių nusivylimą, o gal atgraso nuo tokių nusikaltimų kaip korupcija ir kyšininkavimas?
Svarbiausia, kad visur ir visiems būtų taikomi vienodi standartai. Labai gerai, kad institucijos dirba ir užkerta kelią nesąžiningam veikimui. Tikiu, kad pačios teisėsaugos institucijos dirba sąžiningai, teisėtai ir jų veiksmai bei veikla niekam nesukelia abejonių.
– O Jūs dėl to turite kokių nors abejonių?
– Abejonių neturiu. Aš sakau, kad tikėčiausi, jog veiksmai visada bus principingi, sąžiningi ir juose nebus kokių nors pašalinių įtakų.
– Ir politinė valdžia padės valytis teisėsaugai? Nestabdys ir neklampins šio proceso?
– Mes visada siekėme labai aiškių strateginių tikslų. Per 20 metų Lietuva daug išmoko, daug pasiekė. Tačiau yra ir nemažai problemų – valantis, siekiant didesnio teisingumo, skaidresnio ir efektyvesnio, labiau nepriklausomo teisingumo, tame tarpe nuo politikų bei atskirų institucijų. Šiame kelyje mes visada būsime kartu su teisėsauga, profesionalia, atsakinga ir siekiančia tokio darbo.
– Šią savaitę plačiai komentuojamas Prezidentės atsisakymas priimti Lenkijos Prezidento kvietimą važiuoti į Varšuvą, į Lenkijos ir Baltijos valstybių Prezidentų susitikimą. Jūs minėjote, kad nenorite komentuoti, tačiau ar šis atsisakymas turės kokią nors ženklią įtaką dvišaliams santykiams?
– Visų pirma, Prezidentė sprendžia pati, kur ir kada, kokiuose susitikimuose dalyvauti. Neturiu daug ką komentuoti. Antra vertus, mes nuosekliai siekiame gerų ir lygiaverčių santykių su visais kaimynais, taip pat ir su kaimyne Lenkija. Einame tuo keliu ir mokomės. Kai ką turime pergalvoti. Mūsų kaimynai taip pat turi apie ką pamąstyti.
Tačiau pagal Konstituciją Vyriausybė kaip ir Prezidentė atsako už užsienio politiką ir santykius su kaimynais.
Dar sykį kartoju, kad nuoširdžiai ir nuosekliai siekiame šiuose santykiuose lygiaverčių, abipuse pagarba paremtų bendrų reikalų ir problemų supratimo. Manau, kad tarpusavio santykiuose esame pergyvenę įvairių laikotarpių. Tikiu, kad ateityje matysime permainas į pozityvią pusę.
– Tai šį D. Grybauskaitės apsisprendimą ir jo motyvus laikote teisingais?
– Tikrai neturiu teisės vertinti. O Prezidentė pati apsisprendžia dėl vizitų, dėl dalyvavimo vienuose ir kituose renginiuose.
– Labai atsargus santykiuose su Prezidentūra tapote?
– Aš visada buvau santūrus vertindamas kitų institucijų veiksmus.
– Premjere, atliekų tvarkymo įstatymas, Prezidentės vetuotas, šiandien Seime vėl pakartotinai svarstomas. Dauguma Jūsų politinės partijos, frakcijos narių rėmė šį įstatymą. J. Šimėnas yra vienas jo autorių. Ką manote, gerai ar blogai padarė Prezidentė jį vetuodama?
– Diskusijose Seime visada siūliau laikytis arčiau Vyriausybės originalaus projekto, kuris buvo pateiktas Seimui, kuris Seime ir Aplinkos komitete svarstymų metu buvo nemažai modifikuotas ir pakeistas. Kai kurie pakeitimai man kėlė susirūpinimą. Tą aš esu ir frakcijoje atvirai išsakęs. Prezidentės veto ir pataisos iš esmės grąžina įstatymo projekte tas nuostatas, kurias Seimui buvo pateikusi Vyriausybė.
– O kas Seime iškraipė šias nuostatas?
Seime yra svarstomos įvairios pataisos – ir komitetuose, ir plenariniame posėdyje. Šiuo atveju įstatymo projektas buvo nemažai pakeistas. Seimas turi tokią teisę - niekas iš Seimo tokios teisės negali atimti. Tačiau ir Vyriausybė, ir Prezidentė turi teisę išsakyti savo nuomonę dėl tokių pakeitimų. Taigi Prezidentė ir išsakė.
– Jūs sakote, kad Prezidentė laikosi Vyriausybei artimesnės pozicijos, kuri buvo iš pat pradžių. Bet juk J. Šimėnas yra Jūsų partijos frakcijos narys, daugelio tų pataisų iniciatorius ir autorius. Kaip suprasti? Jūsų frakcijos narys, įstatymo pagrindinis nešėjas ir štai. Sakote, tokie iškraipymai gavosi?
– Noriu priminti, kad Seimo nariai turi teisę ir laisvą mandatą teikti savo pasiūlymus, ginti savo nuomonę. Tame nieko blogo. Ne vieną kartą yra buvę ir mūsų frakcijoje didelių diskusijų, kai Vyriausybės pozicijai nebūdavo pritariama arba Vyriausybės pozicija būdavo taisoma. Tai yra mūsų iškovota parlamentinė demokratija ir jos esmė. O tai, kad po visų svarstymų Seime Prezidentė, dar ir dar kartą atidžiai peržiūrėjusi visą įstatymą ir išklausydama įvairių pusių nuomonę, išsako savo poziciją ir siūlo kai kuriuos pakeitimus, tai taip pat yra mūsų konstitucinės demokratijos viena iš esminių nuostatų. Nereikia labai nervingai žiūrėti į situaciją.
– Bet apskritai visuomenei ir man pačiam yra labai įdomu, kodėl visų įstatymų, kurių autorius yra Aplinkos komiteto pirmininkas J.Šimėnas, Prezidentė dažniausiai vetuoja? Jūs turite kokią nors versiją?
– Aš tikrai nesu daręs tokių analizių ir vertinimų. Prezidentė tik ką pasiūlė taisyti įstatymą dėl buhalterių, kurį Seime inicijavo ir kurį taisė Audito komitetas. Nematau čia specifinio pasirinkimo.
– Prezidentūroje nėra tokio kokybės ženklo – J.Šimėno įstatymas nepraeis?
– Linksmai tai gal ir galima pasvarstyti. Aplinkos komitete svarstomi labai svarbūs ir sudėtingi įstatymai. Atliekų tvarkymo ūkis yra vienas iš sudėtingesnių ūkių, kur būtent ir reikia ieškoti subalansuotų sprendimų, garantuojančių skaidrią veiklą, pigiausias paslaugas vartotojams ir efektyvų atliekų tvarkymą. Mes negalime teigti, kad Lietuvoje atliekų tvarkymo reikalai yra puikiai sutvarkyti, todėl čia nereikia jokių naujų įstatymų, jokių naujų pastangų. Kartais diskusijose nėra randamas tinkamiausias sprendimas. Nematau nieko ypatingo ir nuostabaus. Tam ir yra Vyriausybė, Prezidentė ir Seimas, kad trijų institucijų, turinčių savarankiškas teises ir atsakomybes, diskusijoje gimtų teisingiausi sprendimai.
– Premjere, Vyriausybė vakar nusprendė ir Jūsų lūpomis tai buvo ištransliuota, nepritarti jokioms mokesčių lengvatoms, susijusioms su maistu. Yra daug pasiūlymų, susijusių su maisto produktų lengvatomis ir visomis kitomis. Aišku įstatymus priima Seimas. Vyriausybės gali klausyti, gali – ne. Kaip Jūs matote šią problemą – įstatyminių, mokestinių lengvatų, kurios prieš rinkimus bus labai gausios? Paslėpto lobizmo, savo paramos grupių pamaloninimo bus labai daug.
– Vyriausybėje mes esame visiškai nuoseklūs. Nuo pat 2008 metų pabaigos mes nuosekliai pasisakėme prieš bet kokias lengvatas. labai nemažai jų panaikinome. Liekame nuoseklūs ir vakar pakartojome tą pačią nuostatą dėl naujo, bet ne pirmą kartą svarstyto pasiūlymo, taikyti įvairias PVM mokesčio lengvatas įvairioms maisto produktų grupėms. Taip pat mes Seimo vadovybei pasiūlėme Seimo svarstymo metu reikalauti, kad būtų principingiau laikomasi Seimo statuto. Jeigu iniciatoriai siūlo mokesčių lengvatas, kurios biudžetui gali kainuoti kelis šimtus milijonų litų, jie turėtų, kaip numatyta Seimo statute, pateikti ir biudžeto pataisas, iš kur tos lėšos būtų paimtos arba kam jos būtų mažinamos.
Prisimindamas ankstesnes rinkimų kampanijas ir paskutinius Seimo darbo mėnesius, raginčiau visas politines partijas nekartoti to paties, kas būdavo anksčiau – nebesiūlyti Seime svarstyti įvairių mokestinių įstatymų, mokestinių lengvatų, susijusių labiau su rinkimų kampanija negu su realiomis problemomis. Geriau visas tokias idėjas dėti į savo partijų programas ir siekti įtikinti rinkėjus. Jeigu jie tokioms idėjoms rinkimų kampanijos metu pritartų, tuomet būtų galima jas realizuoti naujajame Seime ir Vyriausybėje.
– Vyriausybė stabdys visus tuos projektus, kurie atsiras. Premjere, dar dėl akcizo degalams – judinsit šį reikalą? Seime po pateikimo pritarta. Opozicija sako, kad degalai atpigtų 30 ct, jeigu sprendimas būtų priimtas.
– Norėčiau priminti, kad šiame Seime, vienais metais Vyriausybė buvo sutikusi daryti tokį bandymą – buvom sumažinę akcizą dyzeliui. Buvo teigiama, kad sumažinus akcizą, sumažės dyzelio kaina, padidės jo vartojimas ir taip pajamos grįš į biudžetą. Deja, bandymo rezultatas buvo visiškai ne toks. Kaip Finansų ministerija ir prognozavo, sumažinus akcizų dydį, pajamų surinkimas į biudžetą ženkliai sumažėjo. Dėl to kentėjo iš valstybės biudžeto finansuojamos institucijos – mokyklos, ligoninės, policija ir daugelis kitų įstaigų.
– Kas tą sumažinimo efektą pasiėmė?
– Sumažinimo efektas ir lieka sumažinimo efektu. Tai reiškia, kad sumažėjus akcizui, pajamos į biudžetą nėra surenkamos. Vartojimas dėl sumažinto akcizo neišauga, neretai ir pirkėjo mokama kaina nesumažėja. Dažnai skirtumą pasiima patys pardavėjai. Rezultatas buvo toks, kokį ir prognozavo Finansų ministerijos ekspertai.
