„Džiaugiuosi, kad dialogo būdu galime spręsti visus iškilusius klausimus. Pasidalinome informacija apie esamą situaciją švietimo srityje. Profesinės sąjungos ir toliau siekia didesnio švietimo finansavimo ir mokytojų atlyginių didinimo. Esu įsitikinęs, kad tęsiant mokyklų tinklo optimizavimą, susitvarkius su krūviais mokytojams lėšų atlyginimams turėtume daugiau, tačiau tai – ne vienadienis procesas. Kad kitąmet bent keliais procentais būtų galima padidinti atlyginimus mokytojams, Vyriausybė kartu su Švietimo ir mokslo ministerija bei Finansų ministerija ieškos lėšų, tačiau visa tai bus daroma jau esamų planuojamo biudžeto išlaidų rėmuose, nes išlaidos didėti daugiau nebegali“, – sako premjeras A. Butkevičius.
Vyriausybė 2015 metų balandžio 8 dienos nutarimu įgaliojo Švietimo ir mokslo ministeriją derėtis su profesinėmis sąjungomis dėl Lietuvos švietimo šakos kolektyvinės sutarties parengimo.
Deramasi dėl pedagoginio personalo skaičiaus optimizavimo ir socialinių garantijų, švietimo finansavimo ir mokyklų tinklo optimizavimo. Buvo parengta programa, suteikianti galimybę mokytojams palankiomis sąlygomis anksčiau išeiti į pensiją.
„Įgyvendinome tai, ką buvome pažadėję – auklėtojų ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų atlyginimams padidinti 2015 metais skirta 8,7 mln. eurų. Įkurtas lėšų fondas pedagogams, dėl pensinio amžiaus paliekantiems švietimo sistemą, šiais metais skirta beveik 1,7 mln. eurų. Siekiant užtikrinti aukštesnę ugdymo kokybę, socialinį teisingumą ugdytis kiekvienam mokiniui nepriklausomai nuo gyvenamosios vietovės, mokyklos tipo ir dydžio, parengta ir nuo kitų metų sausio 1 dienos ne mažiau kaip penkiose savivaldybėse bus išbandoma eksperimentinė „klasės krepšelio“ metodika. Ji leis sutaupyti lėšų, kurių šiuo metu daugiau išleidžiama administravimui“, – sako A. Butkevičius.
Mokytojai pažadų sotūs
Tačiau penktadienio rytą Vyriausybėje apsilankę pedagogų profesinių sąjungų atstovai sako išgirdę tik dalį „konkrečių skaičių“, kaip bus įgyvendinami Vyriausybės įsipareigojimai, ir teigė, kad prieš kitą savaitę vyksiantį mokytojų kongresą streiko klausimas lieka atviras.
Kada ministrai negali pasakyti, o už juos kalba premjeras - be skaičių, lyg aukščiau būdamas, tai kvepia truputį įtartinai, - sakė A.Juregelevičius.
Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius BNS Vyriausybėje teigė, jog švietimo ir mokslo bei finansų ministrai dėl daugumos mokytojų reikalavimų susitikime vengė konkrečių skaičių. Kitais metais suplanuota tenkinti tik susitarimą dėl mokytojų pasitraukimo į pensiją rėmimo bei darželių auklėtojų algų kėlimo.
„Kada ministrai negali pasakyti, o už juos kalba premjeras - be skaičių, lyg aukščiau būdamas, tai kvepia truputį įtartinai. Tai mes tokią mintį perduosime kongresui“, - teigė A.Jurgelevičius.
„Mes nėjome gąsdinti, mes nekalbėjome apie streiką. Mes metus tarėmės, metus ieškojome išeičių, mes tikime ir dabar dar, kad galbūt atsiras proto, padorumo ir bus vykdomi pažadai, jau net nebe pažadai, o įsipareigojimai. Gink Dieve, mes nenorime nieko gąsdinti, mes tiesiog klausime mokytojų, ar tenkina tokia baigtis. Jeigu Lietuvos mokytojai, kaip ponia Pitrėnienė sako, visi patenkinti, tada liuks“, - aiškino jis.
R.Vaitkus streikų nebijo
Savo ruožtu Vyriausybės vicekancleris Rimantas Vaitkus po susitikimo sakė, kad dalies profesinių sąjungų reikalavimų įgyventinti neįmanoma, ir svarstė, jog streikas - normali protesto išraiška.
R.Vaitkus BNS sakė, jog susitikime jautėsi „profsąjungų nusivylimas“, tačiau jis pažymėjo, kad švietime yra postūmių į gerą.
„Profsąjungos kėlė daug įvairių reikalavimų, kai ko tiesiog neįmanoma įgyvendinti dėl lėšų stokos, kai kas yra padaryta, pavyzdžiui, klasės krepšelio įvedimas, mano supratimu, yra labai geras žingsnis. Klasės krepšelio metodika yra paruošta, pinigai yra tokie, kokie yra, su esamais pinigai galima daryti klasės krepšelio reformą. Metodika iš tikrųjų yra lėšų perskirstymas. Švietimo ir mokslo ministerija ir profsąjungos manė tokiu būdu galbūt uždirbti daugiau lėšų, tai čia dar diskutuosime, kiek papildomai reikia skirti tam krepšeliui, bet šiaip tai čia neturėtų auginti išlaidų“, - aiškino jis.
Bendro švietimo finansavimo mažėjimą kitąmet jis aiškino tuo, kad mažėja Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos, tačiau finansavimas iš biudžeto esą didėja.
„Biudžeto išlaidos švietimui auga, bet reikia pripažinti, kad išlaidos yra neracionaliai tvarkomos“, - sakė R.Vaitkus.
„Streikas yra normali visuomenės protesto išraiškos forma, jeigu bus taip nuspręsta, tai bus nuspręsta. Kažkaip mes nesibaiminame, kad, pavyzdžiui, kaip kuriose šalyse streikai vyksta vos ne kas savaitę“, - pridūrė jis.
