Šią savaitę 15min skelbė, jog užsienio reikalų viceministras E.Meilūnas spalio 19 ir 22 dienomis susitiko su trąšas gabenančios bendrovės „Belaruskaja kalijnaja kompanija“ atstovais, šiems atvykus į Lietuvą.
Susitikimai tarp Lietuvos diplomatų ir Baltarusijos trąšų milžinės atstovų įvyko pastariesiems derantis su „Lietuvos geležinkeliais“ dėl galiojančios krovinių gabenimo sutarties pakeitimo, kuriuo įtvirtinti avansiniai atsiskaitymai už trąšų pervežimą.
URM susitikimus komentuoti atsisakė motyvuodama nacionalinio saugumo interesais.
Kalbėjosi apie sankcijų priežastis
Ketvirtadienį atsakinėdama į Seimo narių klausimus, I.Šimonytė papasakojo, apie ką kalbėta susitikimų metu.
Ji pabrėžė, jog susitikimai vyko su įmonės „Belaruskaja kalijnaja kompanija“, o ne su „Belaruskalij“ atstovais.
„Susitikimai vyko ne su sankcionuojama įmone, tuo metu ta įmonė nebuvo sankcijų sąraše“, – iš Seimo tribūnos kalbėjo ministrė pirmininkė.
„Esu informuota, kad minimomis datomis užsienio reikalų viceministras dalyvavo susitikimuose su „Belaruskaja kalijnaja kompanija“ atstovais ir šie susitikimai buvo skirti Jungtinių Amerikos Valstijų nustatytų sankcijų priežasčių komunikavimui, taip pat buvo derinami su Lietuvos Respublikos strateginiais partneriais“, – toliau dėstė ji.
Viceministras, pasak jos, dėl ko nors su „Belaruskaja kalijnaja kompanija“ atstovais nesiderėjo.
Viceministras E.Meilūnas nei buvo įgaliotas dėl ko nors derėtis, nei derėjosi.
„Viceministras E.Meilūnas nei buvo įgaliotas dėl ko nors derėtis, nei derėjosi, nėra jokio pagrindo kalbėti apie kokius nors viceministro pasiektus derybinius susitarimus“, – tikino I.Šimonytė.
Ji tikino žinojusi apie vykstančius pokalbius su baltarusiška trąšas gabenančia bendrove:
„Apie vykusius pokalbius su „Belaruskaja kalinaja kampanija“ buvau informuota žodžiu [...] – apie pokalbius, kurie vyksta JAV sankcijų taikymo klausimu.“
I.Šimonytė taip pat patikino, kad jos asmeninio politinio pasitikėjimo tarnautojai arba Vyriausybės kanceliarijos darbuotojai su „Belaruskaja kalinaja kampanija“ atstovais nesusitiko.
„Susitikimuose mano asmeninio politinio pasitikėjimo tarnautojai nedalyvavo ir, mano žiniomis, Vyriausybės kanceliarijos jokie atstovai taip pat nedalyvavo“, – tvirtino premjerė.
Siekiama išvengti sankcijų „Lietuvos geležinkeliams“
Apie E.Meilūno ir „Belaruskaja kalijnaja kompanija“ atstovų susitikimą nebuvo skelbiama viešoje viceministro darbotvarkėje.
Tai, pasak premjerės, – įprasta diplomatinė praktika.
„Vertinu, kad diplomatinis darbas turi savo specifiką, dėl kurios ne visa informacija visuomenei prieinama taip pat operatyviai ir ta pačia apimtimi kaip informacija apie kitą viešojo administravimo veiklą.
Šiuo atveju viceministro darbas buvo susijęs su diplomatine misija, tačiau ne kokiomis nors derybomis Lietuvos Respublikos vardu, todėl nemanau, kad buvo nusižengta kokiems nors įprastiems diplomatinėje praktikoje standartams“, – komentavo ji.
Lietuva, pasak premjerės, siekia išvengti, kad baltarusiškas trąšas gabenantys valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ neatsidurtų JAV sankcionuojamų subjektų sąraše.
„Nors Jungtinių Amerikos Valstijų sankcijos nėra taikomos tiesiogiai Lietuvos subjektams, vis dėlto Jungtinių Amerikos Valstijų Iždo departamentas turi ganėtinai plačią kompetenciją spręsti dėl to, kurie subjektai dalyvauja padedant sankcionuojamiems subjektams vykdyti savo biznį, šiuo atveju „Belaruskalij“, kuris yra Jungtinių Amerikos Valstijų sankcionuotas, o dabar ir kitų kompanijų.
Tokiu atveju toks subjektas gali būti taip pat nesunkiai, be jokio Kongreso svarstymo Iždo departamento sprendimu įtrauktas į sankcionuojamų subjektų sąrašą.
Valstybės įmonės buvimas ar rizika atsidurti tokiame sąraše yra tai, ko Lietuvos valstybei derėtų išvengti.
Čia mes kalbame apie valstybės įmonę. Ir tikrai valstybės įmonės buvimas ar rizika atsidurti tokiame sąraše yra tai, ko Lietuvos valstybei derėtų išvengti. Būtent tokio sprendimo mes ieškome“, – dėstė ministrė pirmininkė.
Ministerija pozicijos nekeitė, tik tikslino
Premjerei taip pat teko atsakyti ir į parlamentarų klausimą dėl pasikeitusio JAV taikomų sankcijų aprašymo Užsienio reikalų ministerijos tinklalapyje.
Lietuvoje kilus ažiotažui dėl tranzito, ši informacija buvo pakeista gruodžio 7-ąją, likus dienai iki JAV sankcijų „Belaruskalij“ įsigaliojimo.
Iki tol, apibūdinant JAV sankcijų poveikį, buvo nurodyta, kad jos yra „neprivalomos, bet rekomenduojamos Lietuvos Respublikos subjektams“.
„Rekomenduojama pasitikrinti vertinant verslo rizikas“, – taip JAV sankcijas ministerija apibūdina nuo gruodžio 7-osios.
Visgi, atsakydama į Seimo narių klausimą, kas lėmė tokį pozicijos pasikeitimą, I.Šimonytė tikino, kad tai buvo tik informacijos patikslinimas.
„Man nėra žinomas joks pozicijos pasikeitimas, tačiau yra žinoma, kad buvo patikslinta viešai paskelbta pozicija tam, kad ji nebūtų klaidingai interpretuojama“, – sakė ministrė pirmininkė.
„Kadangi iš anksčiau paskelbto teksto galima buvo susidaryti vaizdą, kad yra rekomenduojamos pačios sankcijos, kai tuo tarpu Užsienio reikalų ministerija rekomendavo verslo subjektams, įmonėms apdairumą, įsivertinant, kokia yra rizika, kad konkrečiam subjektui tos sankcijos gali būti pritaikytos“, – aiškino I.Šimonytė.
JAV Iždo departamento Užsienio aktyvų kontrolės biuras (OFAC) anksčiau šią savaitę patvirtino, kad „Lietuvos geležinkeliams“ nėra privalomos JAV paskelbtos sankcijos „Belaruskalij“, tačiau, pasak premjerės, OFAC pažymėjo negalintis duoti jokių garantijų ir įsipareigojimų, jog kitos įmonės sankcionuojamų subjektų sąraše neatsidurs.
Klausimus premjerei apie baltarusiškų trąšų tranzito aplinkybes ir užsienio reikalų viceministro E.Meilūno susitikimus su trąšas eksportuojančiais baltarusių verslininkais uždavė 13 parlamentarų iš opozicinių frakcijų.
