Anot jos, ateityje panašiais atvejais gyventojai bus dažniau informuojami apie galimus pavojus.
Taip Vyriausybės vadovė kalbėjo po to, kai kariuomenė radarais fiksavo į šalį įskridusį į droną panašų objektą.
Tuo metu sekmadienį į Lietuvą įskridusį droną ryte pastebėjo pasieniečiai, tačiau gyventojai apie tai buvo informuoti tik vakare, kai tikriausiai ukrainietiško orlaivio nuolaužas radęs Utenos rajono gyventojas pranešė tarnyboms.
„Svarbu, kad šiandien gyventojų perspėjimo sistemos jau veikė tinkamai ir žmonės buvo informuoti apie galimą pavojų, – trečiadienį po Nacionalinio saugumo komisijos posėdžio žurnalistams sakė I. Ruginienė. – Dėl įvykių, kurie sekmadienį vyko Utenoje, buvo nepriimtinas perspėjimo algoritmas. Tikrai džiaugiuosi, kad tos pastabos buvo išgirstos ir tarnybos su šiuo klausimu susitvarkė.“
„Labai noriu atsiprašyti gyventojų, nes priėmėme sprendimą, kad gyventojus reikia dažniau informuoti. Net jei yra regimybė, jeigu yra taip, kad nebūtinai įvykis nutiks čia, Lietuvos žemėje, geriau perspėti gyventojus dažniau“, – kalbėjo I. Ruginienė.
Pasak ministrės pirmininkės, tokioje situacijoje informuojant gyventojus, „geriau pasielgti atsakingai, negu pavėluotai“, todėl „nuo šiandien gyventojai gali turėti daugiau žinučių.“
I. Ruginienės teigimu, nuo sekmadienio incidento Utenos rajone pakeistas gyventojų informavimo algoritmas.
„Šiandien pratestavome kiek pakeistą algoritmą, manau, kad tokiu principu veiksime ir toliau. Jei matysime, kad dar labiau reikia keisti algoritmus, dar labiau adaptuotis prie besikeičiančių grėsmių, tą darysime aktyviai ir kiek įmanoma greičiau“, – kalbėjo ministrė pirmininkė.
„Mes pakeitėme jautrumo lygį, šiek tiek pakeitėme algoritmus“, – teigė ji.
„Labai blogai“
Dalis gyventojų skundėsi, kad paskelbus oro pavojų, neveikė programėlė LT72, jiems nepavyko patekti į priedangas, nes paskelbus oro pavojų, rado jas užrakintas.
Vyriausybės vadovės teigimu, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) išsiuntė visoms savivaldybėms reikalavimą, kad šalyje esančios priedangos būtų atviros visą parą.
„Šiandien, deja, pamatėme didžiules spragas šitoje srityje ir tai duoda mums tam tikrą algoritmą arba tam tikrą veiksmų planą, ką mes tuose algoritmuose turime keisti. Ir tas artimiausiu metu bus padaryta“, – kalbėjo I. Ruginienė.
„Blogai, kad priedangos buvo uždarytos, nedovanotina“, – pridūrė ji.
Premjerė gyventojus ragino, neveikiant programėlei, lankytis svetainėje lt72.lt.
„Tikrai žinau, kad buvo tam tikrų problemų dėl didelio susidomėjimo programėle, tai tą tarnybos pasiėmė kaip namų darbus ir dar daugiau tobulins, bet nepamirškime, kad ir tinklapis yra, kuriuo galima irgi naudotis“, – teigė I. Ruginienė.
Taip pat viešojoje erdvėje pasirodė informacija, kad dalis švietimo įstaigų nevedė vaikų į priedangas, dalis – išvedė į sporto sales, stadionus, prašė tėvų, kad šie atvažiuotų pasiimti savo atžalų.
„Blogai, labai blogai buvo. Noriu pagirti mokyklas, kurios ramiai, be jokio panikos kėlimo išvedė visus vaikus į priedangą, kaip numatyta algoritmuose, noriu toms mokykloms padėkoti už tokį gerą pasiruošimą“, – kalbėjo premjerė.
„Tačiau pamatėme, kad tam tikrose vietose to pasiruošimo visiškai nėra, jei skambinama tėvams ir prašoma pasiimti vaiką iš darželio ar mokyklos, yra labai blogai“, – pridūrė jis.
Anot Vyriausybės vadovės, Švietimo ministerija kreipėsi į savivaldybes, mokymo įstaigas dėl pasiruošimo paskelbus oro pavojų, taip pat bus rengiamas vienlapis su visa svarbiausia informacija.
„Pasirūpinsime, kad švietimo įstaigų vadovai dirbti, kaip turi dirbti“, – sakė I. Ruginienė.
„Karas arčiau nei bet kada“
Šalyje dažnėjant su dronais susijusių incidentų, I. Ruginienė sako, kad karas yra daug arčiau nei bet kada.
„Gyvename greta karo, kuriame naudojamos naujos ir sparčiai tobulėjančios technologijos, – sakė ministrė pirmininkė. – Karas yra daug arčiau nei bet kada.“
„Tačiau kartu noriu pabrėžti – Lietuva nėra pasyvi stebėtoja, visas grėsmes ir incidentus vertiname labai rimtai, todėl Lietuva stiprina savo gynybą, investuoja į saugumą ir veikia kartu su NATO sąjungininkais“, – pridūrė ji.
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas pakartojo, kad artimiausiu metu bus integruoti nauji trumpojo nuotolio radarai, jau užsakyti ir dronų perėmėjai, taip pat testuojama lietuvių sukurta programinė įranga, kuri sujungs dronų stebėjimą į vientisą sistemą.
Ministro teigimu, integruotoje sistemoje nemažą vietą užims ir dirbtinis intelektas.
„Turint koordinatę, turint trajektoriją, tikrai galima sukurti sistemą, kuri nunaviguotų interceptorių (perėmėją – BNS) prie taikinio ir žmogaus sprendimas būtų paskutinis: naikinti ar nenaikinti“, – kalbėjo R. Kaunas.
„Tokio lygio sistemą mūsų tikslas yra integruoti Lietuvoje, ties tuo dirbame“, – pridūrė jis.
Anot ministro, tikslas yra, kad sistema gebėtų integruoti skirtingos rūšies radarus, kad nebūtų prieraišumo vienam tiekėjui ar vieno tipo įrangai.
Spaudos konferencija po Nacionalinio saugumo komisijos posėdžio buvo pirmas kartas, kai po paskelbto oro pavojaus premjerė kreipėsi į gyventojus.
„Dabar stoviu prieš jus ir tai yra greičiausias laikas, kada galėjau tą padaryti. Yra daugybė tarnybų, atsakingų už šios dienos įvykius. (...) Dabar, kai tam tikri įvykiai praėjo, galime ramiai atsistoti ir atsakyti į klausimus. Jeigu jūs galvojote, kad pasirinkimas geriau būtų stovėti prieš kameras, nei padaryti svarbų darbą, dėl kurio gyventojai gali jaustis saugiai, tai mano pasirinkimas buvo padaryti esminius dalykus, užtikrinant gyventojų saugumą“, – dėstė I. Ruginienė.
Kaip rašė BNS, pastaruoju metu tiek Lietuvoje, tiek kitose Baltijos šalyse bei Suomijoje fiksuojami dronų incidentai.
Pernai vasarą į Lietuvą du kartus buvo įskridę Rusijos dronai „Gerbera“, vienas iš jų buvo su sprogmenimis.
