„Jau ir šiuo metu biudžeto deficitas, kuris yra suplanuotas, yra ant Mastrichto kriterijaus ribų ir tai yra didelis skirtumas nuo praėjusių biudžetų, kuomet Mastrichto kriterijaus reikalavimai Europos Sąjungoje buvo išjungti ir valstybė iš esmės turėjo galimybę planuoti tokį deficitą, koks jai atrodo esamomis aplinkybėmis reikalingas“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė I.Šimonytė.
„Dabar mes turime formalų apribojimą, kuris vėl įsijungia nuo 2024 metų, todėl aš bijau, kad tokių galimybių kitų metų biudžete tiesiog nebus“, – pridūrė ji.
Vis tik I.Šimonytė pabrėžė, kad pagal partijų susitarimą gynybai numatyti skirti 2,52 proc. BVP ir dar maždaug 0,72 proc. BVP karinės infrastruktūros priimančios šalies paramai, kuri taip pat per ateinančius metus turi būti sukurta.
„Lietuvoje darbų, kurie vyksta stiprinant gynybą, yra be galo daug, tam tikrai yra skiriama daug lėšų“, – kalbėjo premjerė.
Prezidento patarėja Irena Segalovičienė pirmadienį BNS sakė, kad prezidentas Gitanas Nausėda siūlys palikti galimybę 2024 metais pasiskolinti gynybai iki 3 proc. BVP.
„Jeigu 2023 metais biudžete mes turėjome įtvirtintą teisę pasiskolinti gynybai iki 3 proc. BVP, tai 2024 metais to nenumatėme. Su tokia nuostata net teoriškai neturėsime galimybės žengti kažkokio paskesnio žingsnio dėl nacionalinės divizijos steigimo“, – sakė ji.
Pagal kitų metų valstybės biudžeto projektą finansavimas krašto apsaugai kitąmet turėtų siekti apie 2,06 mlrd. eurų arba 2,71 proc. bendrojo vidaus produkto.
Didžiąją dalį šių lėšų – apie 1,93 mlrd. eurų arba 2,52 proc. BVP – sudarys biudžeto asignavimai.
Likusi dalis finansavimo bus skiriama iš bankų solidarumo įnašo – šie pinigai galės būti naudojami tik infrastruktūrai.
