Tikinčiuosius jis kvietė prisiminęs palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio indėlį braižant naująsias Lietuvos vyskupijų ribas, pranešė Prezidento kanceliarija.
Lietuvos bažnytinę provinciją 1926 metais palaimino popiežius Pijus XI. Tuomet ji buvo sudaryta iš Kauno arkivyskupijos ir Telšių, Panevėžio, Vilkaviškio bei Kaišiadorių vyskupijų.
Prezidentas sveikinime pabrėžė, kad tai žymėjo istorinį lūžį, kuris užbaigė tarptautinį atkurtos Lietuvos valstybės pripažinimą.
„Pripažinęs išskirtinį lietuvių tautos pamaldumą, taip uoliai ir ilgai išlaikytą įvairiose negandose, bei jos teisę kurti nepriklausomos valstybės gerovę, Jo Šventenybė Popiežius mūsų šalyje įžiebė dar ryškesnę tikėjimo liepsną. Liepsną, kuri neužgeso net tamsiausiais okupacijų, bažnyčių uždarymo ir tikinčiųjų niekinimo, masinių žudynių ir trėmimų metais“, – teigiama prezidento sveikinime.
Anot prezidento, Lietuvos tikintieji ilgus metus su malda lūpose kovojo su nusikalstamu, ateistiniu sovietiniu režimu, pogrindyje leido „Lietuvos katalikų bažnyčios kroniką“ ir, puoselėdami tikėjimo laisvės siekį, prisidėjo prie bendro šalies išsivadavimo.
1991 metais popiežius Jonas Paulius II Lietuvos bažnytinę provinciją pertvarkė į dvi – Kauno ir Vilniaus – metropolijas.
G. Nausėda atkreipė dėmesį, kad Lietuvos bažnytinės provincijos įsteigimas prisidėjo prie Kauno, kaip stipraus bažnytinio centro, iškilimo.
Kaip rašė BNS, šimtmečio iškilmėse dalyvavo popiežiaus Leono XIV pasiuntinys arkivyskupas Paulas Richardas Gallagheris (Polas Ričardas Galageris).
Mišiose taip pat dalyvavo apaštalinis nuncijus Baltijos šalims arkivyskupas Georgas Gansweinas (Georgas Gėnsveinas), Lietuvos ir kaimyninių šalių vyskupai.
Šimtmečio proga Kauno arkivyskupija šią savaitę taip pat rengia miesto misijas – koncertus, ekskursijas, maldos vakarus, knygų pristatymus, susitikimus šeimoms, bendruomenėms.
Kauno arkikatedroje bazilikoje vyksta ir šimtmečiui skirta nepertraukiama 100 valandų garbinimo malda. Jubiliejinės savaitės renginiuose pristatomos knygos apie Kauno arkivyskupijos istoriją, kardinolą Sigitą Tamkevičių ir seserį disidentę Reginą Teresiūtę.
2027-ieji Lietuvoje paskelbti proginiais palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio bei Lietuvos ir Šventojo Sosto konkordato metais.
