Dabar populiaru
Publikuota: 2019 liepos 30d. 16:24 , Atnaujinta: 2019 liepos 30d. 19:33

G.Nausėda: „Istorinė atmintis neturėtų būti vieno kurio nors miesto ar savivaldybės spręstinas klausimas“

Gitanas Nausėda
Josvydo Elinsko / 15min nuotr. / Gitanas Nausėda

Po to, kai šeštadienį paryčiais Vilniuje buvo nuimta karininko Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lenta, prezidentas Gitanas Nausėda antradienį pakvietė institucijas ir specialistus burtis diskusijoms. Šalies vadovas tikisi, kad tai duos pradžią nacionalinės atminties politikos principų ir reglamento suformulavimui, kuo turėtų vadovautis atsakingi asmenys, priimantys sprendimus dėl istorinių įvykių atminties užfiksavimo.

Apie tai skelbiama Prezidentūros išplatintame pranešime žiniasklaidai.

„Pastarojo meto Vilniaus miesto savivaldybės sprendimai sukėlė rezonansą visuomenėje ir dar kartą parodė, kad istorinė atmintis neturėtų būti vieno kurio nors miesto ar savivaldybės spręstinas klausimas, o nacionaliniu lygiu priimama nutartis“, – dėstė G.Nausėda.

Savaitgalį paaiškėjo, kad daug diskusijų sukėlusi karininko Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lentą nuimti nusprendė Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Lentelės nuėmimas sukėlė nemažą rezonansą viešojoje erdvėje: BNS rašo, kad kritikai ragino atsisakyti garbingo ženklo J.Noreikai įvertinus tai, kad jis, būdamas Šiaulių apskrities viršininku, pasirašė raštus dėl žydų geto steigimo ir žydų turto tvarkymo. Gynėjai pabrėžia J.Noreikos nuopelnus antisovietiniame pogrindyje, akcentuoja, kad vėliau karo metais jis buvo pats įsitraukęs į antinacinę veiklą.

Šiuo metu egzistuojanti Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti atlieka labai reikalingą ir naudingą darbą, tačiau, kaip rodo esama situacija, jos vienos konstruktyviam problemos sprendimui neužtenka. Prezidentas siūlo į diskusijų grupę siūloma įtraukti daugiau institucijų ir ekspertų – istorikų, politologų, kultūros paveldo specialistų. Produktyvus jų bendradarbiavimas užtikrintų aiškiai apibrėžtas nacionalinės atminties politikos gaires.

„Kol vyks tokių principų rengimas, kviečiu laikytis moratoriumo istorinės atminties trynimui. Tuo tarpu daugiau dėmesio skirti istorinio konteksto pateikimui – kad žmonės galėtų susidaryti objektyvią nuomonę įvertindami skirtingus požiūrius, o ne politikai spręstų, kas yra įamžintina, o kas – ištrintina“, – sakė prezidentas G.Nausėda.

Prezidentūra yra pasirengusi būti šio proceso moderatorė, telkdama institucijas, įtraukdama ekspertų grupes bei sudarydama sąlygas forumams, renginiams vykti.

R.Šimašius pristatytų G.Nausėdai įamžinimo politiką Vilniuje

Antradienį pavakare Vilniaus meras R.Šimašius feisbuke padėkojo prezidentui, kad įsitraukė į diskusiją dėl istorinės atminties. Jis palaiko G.Nausėdos siūlymą remtis Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti autoritetu ir patirtimi. Anot sostinės mero, jis ir rėmėsi šios komisijos išvadomis bei padarė tai, ką komisija ir patarė. Tiesa, pridūrė, kad darbus atlikti reikėjo subtiliau.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Remigijus Šimašius
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Remigijus Šimašius

„Jau pries trejetą metų Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti Nacių okupacinio režimo nusikaltimų ir Holokausto tyrimo pakomisė pareiškė, kad smerkia asmenų atminimo viešojoje erdvėje įamžinimą, jei egzistuoja patikimi istoriniai įrodymai, kad šie asmenys nacių okupacijos Lietuvoje metu dalyvavo persekiojant ir (arba) žudant žydus bei kitus žmones nepaisant minėtų asmenų kitos veiklos tuo metu arba vėliau. J.Noreikos atveju tokie įrodymai egzistuoja – jis dalyvavo steigiant žydų getą“, – feisbuke rašė R.Šimašius.

Įraše Vilniaus meras pamini, kad „sovietų parankinių Petro Cvirkos ir Valerijos Valsiūnienės įamžinimas yra nederamas, jis žeidžia sovietinio režimo aukas“. Antradienį 15min studijoje R.Šimašius užsiminė, kad tiek P.Cvirkos paminklo, tiek V.Valsiūnienės atminimo lentelių Vilniuje neliks.

„Esu pasiruošęs atvykti pas Jus, Jūsų Ekscelencija, Jums patogiu metu ir pristatyti planus peržiūrėti įamžinimo politiką Vilniuje“, – kreipiasi į prezidentą R.Šimašius.

Praėjusią savaitę Vilniaus miesto taryba pervadino diplomato bei karininko Kazio Škirpos vardo alėją dėl jo viešai deklaruotų antisemitinių pažiūrų. BNS rašo, kad Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro išvadose dėl K.Škirpos įvertinamas svarbus jo indėlis priešinantis sovietų okupaciniam režimui, tačiau pabrėžiama, jog 1940–1941 metais jo veikloje „būta ir antisemitizmo apraiškų“.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera

Video

20:17
01:09
02:13

Dabar tu gali

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie 15min