„Lietuva neteko didžio Poeto, kuris savo eilėraščiais liudijo ir skleidė tiesą apie pasaulio grožį“, – teigiama prezidento užuojautoje.
Anot jo, vienas produktyviausių, įvairiapusiškiausių Lietuvos poetų, klasikinių ir šiuolaikinių poezijos formų meistras A. Marčėnas visą savo gyvenimą paskyrė kūrybai ir paliko skaitytojams nuostabaus grožio lobyną, aukščiausios prabos lietuvių poezijos etaloną.
Pasak šalies vadovo, sovietinėje sistemoje, traiškiusioje laisvus žmones, A. Marčėnas sąmoningai apsisprendė neprisitaikyti prie jos, o geriau tapti autsaideriu, bet išsaugoti asmeninę ir kūrybos laisvę.
„Visu savo gyvenimu ir visais savo eilėraščiais A. Marčėnas paliudijo tokią ištikimybę kūrėjo misijai, kuri nepaprastai praturtino Lietuvos kultūrą. Dėkingiems skaitytojams pasaulis švyti ir švytės A. Marčėno eilėraščiais“, – rašoma prezidento užuojautoje.
I. Ruginienės teigimu, kiekviena nauja A. Marčėno poezijos knyga tapdavo įvykiu, kurio laukdavo tiek ištikimi skaitytojai, tiek literatūros lauko bendruomenė.
„A. Marčėnas gyveno poezija, o jo poezija gyvens su mumis ir po mūsų – nepaprastai įtaigi kalba ir talpi prasmėmis, srauni ir kartu preciziška, pastabi mažų ir paprastų dalykų didingumui. Reiškiu nuoširdžią užuojautą Aido Marčėno šeimai, draugams, kolegoms ir visiems, gedintiems šios didelės netekties“, – sakoma premjerės užuojautoje.
Trečiadienį pranešta, kad eidamas 66-uosius mirė poetas, eseistas, kritikas A. Marčėnas.
Poetas lietuvių poezijoje reikšmingai prisidėjo prie soneto žanro atgaivinimo. Jis debiutavo 1985 metais eilėraščių publikacija žurnale „Pergalė“, jo kūryba publikuota festivalių „Poezijos pavasaris“, „Poetinis Druskininkų ruduo“ almanachuose, įvairiose rinktinėse ir antologijose, išversta į anglų, baltarusių, lenkų, prancūzų, rusų ir kitas kalbas.
Per beveik keturis kūrybos dešimtmečius A. Marčėnas išleido daugiau kaip 20 poezijos, eseistikos ir rinktinių knygų, tapusių reikšminga šiuolaikinės lietuvių literatūros dalimi, taip pat sudarė knygą, poezijos rinktinę „Iš Vilniaus į Vilnių“.
Nuo 1993 metų buvo Lietuvos rašytojų sąjungos narys.
A. Marčėnas yra pelnęs prizą už geriausią debiutą „Poezijos pavasario“ almanache (1987 m.), Zigmo Gėlės-Gaidamavičiaus (1989), Julijono Lindės-Dobilo (1999), Jotvingių (2008), Jono Aisčio (2013), Lietuvos rašytojų sąjungos (2014) ir Salomėjos Nėries (2024) literatūrines premijas.
1994 metais jis tapo „Poezijos pavasario“ laureatu, o 2005 metais jam skirta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija už klasikinių vertybių ir šiuolaikiškumo dermę poezijos knygose.
