Dvi dienas truksiančiame Aljanso valstybių ir vyriausybių vadovų susitikime šalies vadovas akcentuos rekordines Lietuvos investicijas į gynybą, dvejopos paskirties infrastruktūrą ir atsparumo stiprinimą, taip pat pasirengimą Vokietijos brigados dislokavimui šalyje bei nacionalinės divizijos kūrimą, skelbia Prezidentūra.
Be kita ko, prezidentas pabrėš transatlantinio ryšio – kaip kolektyvinio saugumo ir gynybos pagrindo – prioritetą, būtinybę Europai prisiimti didesnę atsakomybę už savo saugumą, JAV vadovaujamą NATO branduolinio atgrasymo stiprinimą, visavertę paramą Ukrainos kovai už laisvę.
„Tiesiog reikia vieną kartą pasakyti, kad penktas straipsnis yra kertinis NATO susitarimo elementas ir gal nebegrįžti prie to klausimo, nes kuo mes daugiau patys keliame klausimus ir mėginame čia pat juos atsakinėti, tuo daugiau kam nors išorėje gali kilti klausimų dėl šito straipsnio patikimumo“, – Prezidentūros antradienį parengtame komentare sakė G. Nausėda.
Jis teigė besitikintis, kad susitikimas sutvirtins Aljanso vienybę, kuri yra labai svarbi rytiniam NATO flangui.
„Man atrodo, kad atsiranda vis daugiau požymių, kad šia prasme NATO viršūnių susitikimas Ankaroje bus dar žingsnis į priekį. Mes neprarasime amerikiečių, jie liks toliau mūsų svarbiausias NATO partneris. Ir tai yra, sakyčiau, tokia minimali programa, tačiau taip pat labai svarbu, kad visos šalys pademonstruotų solidarumą skirdamos atitinkamas lėšas savo gynybai“, – kalbėjo prezidentas.
Taip pat G. Nausėda tikisi proveržio dėl NATO ketinimo įsipareigoti šiais ir kitais metais Ukrainai skirti po 70 mlrd. eurų karinės paramos, dėmesio oro gynybai regione.
„Lietuva ketina skirti 700 mln. eurų artimiausiais metais šiam tikslui (oro gynybai – BNS). Manau, kad ir NATO lygiu turime labai aiškiai konstatuoti, kad oro gynybos klausimas rytiniame NATO flange yra nepaprastai svarbus ir patikima oro gynyba turi būti įgyvendinta kaip galima anksčiau“, – pažymėjo G. Nausėda.
Savo ruožtu K. Budrys Ankaroje pasisakys NATO ir Ukrainos Tarybos užsienio reikalų ministrų formato posėdyje bei NATO ir Stambulo bendradarbiavimo iniciatyvos užsienio reikalų ministrų susitikime.
Susitikimuose bus aptariami saugumo ir gynybos stiprinimo, paramos Ukrainai bei spaudimo Rusijai didinimo klausimai, daug dėmesio bus skiriama tarptautinėms pastangoms stabilizuoti situaciją Artimuosiuose Rytuose ir užtikrinti laisvą laivybą Hormuzo sąsiauryje.
K. Budrys LRT Ankaroje sakė, kad JAV gynybos pramonės gynyba neatitinka pasiūlos, vėluoja terminai, tačiau tokia pati situacija ir Europoje.
„Man atrodo, čia viskas vyksta koja kojon, jeigu mes išlaikysime gynybos pramonių bendradarbiavimą kaip dalį mūsų transatlantinio bendradarbiavimo. Turi būti atviros rinkos vieni kitiems“, – sakė užsienio reikalų ministras.
„Kur yra paradoksas, kai kalba šalys, kad pirkite prekę europietišką, ir jeigu Europoje įsigijimai vyksta tik iš Europos gamintojų, kur yra neskani dalis šito raginimo, kad tos šalys, kaip taisyklė, savo gynybos išlaidų nedidina taip, kaip tos šalys, kurias ragina pirkti iš jų. Tai taip irgi neveiks“, – akcentavo K. Budrys.
Tuo metu pirmoji ponia Diana Nausėdienė Ankaroje dalyvaus atskiroje programoje, skirtoje NATO lyderių sutuoktiniams. Ji sakys kalbą apvaliojo stalo diskusijoje, kurios tema – „Vaikai, technologijos ir saugumas: ateinančios kartos apsauga“.
Kaip rašė BNS, Turkijoje antradienį prasideda dvi dienas truksiantis NATO viršūnių susitikimas.
Liepos 7–8 dienomis Ankaroje laukiama visų 32 NATO šalių narių lyderių, įskaitant JAV prezidentą Donaldą Trumpą (Donaldą Trampą), taip pat užsienio reikalų ir gynybos ministrų, aukšto rango diplomatų, tarptautinių organizacijų atstovų ir tūkstančių užsienio svečių.
Ankaroje vyksiančiame susitikime NATO narės turėtų aptarti gynybos finansavimo klausimus ir besikeičiantį JAV vaidmenį Aljanse.
