„Tai ne pats sėkmingiausias Kęstučio Budrio pasisakymas ir turbūt ponas Budrys saugumo ekspertas nugalėjo poną Budrį ministrą. Buvo pradėta samprotauti tokiais hipotetiniais scenarijais, kurie galbūt ir tinkami saugumo ekspertui, bet ne visai tinkami užsienio reikalų ministrui“, – LNK Žinioms penktadienį sakė šalies vadovas.
„Dėl to skelbti linčo teismą Kęstučiui Budriui tikrai nereikia, nes Rusija yra dabar tokioje isterinėje būsenoje, kai ji tiesiog ieškote ieško galimybių prisikabinti ir sukelti provokaciją, ir kitą kartą net be priežasties“, – teigė jis.
Kaip rašė BNS, K.Budrys šią savaitę publikuotame interviu leidiniui „Neue Zurcher Zeitung“ teigė, kad NATO turi visas priemones sunaikinti Rusijos eksklave esančius oro gynybos pajėgumus.
„Privalome parodyti rusams, kad esame pajėgūs pralaužti jų mažąją tvirtovę, kurią jie įrengė Kaliningrade. Prireikus, NATO turi visas priemones ten esančias Rusijos oro gynybos ir raketines bazes sulyginti su žeme“, – leidiniui sakė ministras.
Premjerė Inga Ruginienė ketvirtadienį ragino susilaikyti nuo tokių pasisakymų, o K.Budrio pareiškimą vertino kaip savotišką jo norą vartoti atgrasymo retoriką.
Socialiniame tinkle „X“ Lietuvos diplomatijos vadovas šią savaitę taip pat teigė, kad Rusija sąmoningai nukreipia Ukrainos dronus į Baltijos šalis, prieš pastarąsias vykdydama šmeižto kampaniją.
Taip jis kalbėjo Rusijos užsienio žvalgybos tarnybai antradienį pareiškus, kad Ukraina esą ruošia smūgius Rusijai iš Baltijos šalių teritorijos, o Ukrainos kariai neva jau dislokuoti Latvijoje.
G.Nausėda teigė, kad šiuo metu negalima 100 proc. teigti, jog į Lietuvą įskrenda rusų sąmoningai čia nukreipti dronai.
„Reikia turėti įrodymų. Tikimybė, kad tie dronai pateks į Baltijos šalis, Lenkiją arba Suomiją tiesiog yra natūraliai didelė, kadangi jeigu jūs pažiūrėsite į tas dronų trajektorijas, kuriomis jie juda Rusijos teritorijoje, dalis jų juda į rytinę pusę, dalis jų juda į šiaurę, dalis juda trajektorija, kuri nėra taip tolima geografiškai nuo Baltarusijos, nuo Baltijos šalių“, – dėstė G.Nausėda.
„Nemaža dalis jų patenka į Baltarusiją, galima sakyti, didžioji dalis pas mus atskrendančių dronų kerta Baltarusijos teritoriją. Taigi Baltarusija toli gražu ne visais atvejais taip pat geba numušti tuos dronus“, – pridūrė jis.
Prezidentas pažymėjo, kad dronams pažeidžiant regiono valstybių oro erdves, yra padidėjusios rizikos laikotarpis.
„Tikrai nereikėtų laikyti, kad mes gyvename visiškos taikos arba „business as usual“ (įprasto gyvenimo – BNS) kontekste. Tikrai tai yra padidėjusios rizikos etapas, kurį mes turime tinkamai pasitikti, išgyventi ir imtis priemonių, kad grėsmės būtų ne tik pašalintos, bet ir rizikos būtų minimizuotos“, – kalbėjo G.Nausėda.
Pasak jo, oro erdvės pažeidimai bus aptariami ir kitą savaitę vyksiančiame Valstybės gynimo tarybos posėdyje.
Kaip rašė BNS, Utenos apskrityje ketvirtadienį buvo paskelbtas oro pavojus, tai padaryta kariuomenės radarams fiksavus du įtariamus dronus.
Dalyje šalies teritorijos oro pavojus skelbtas ir trečiadienį, tuo metu sekmadienį Utenos rajone nukrito galimai ukrainietiškas dronas su sprogmenimis.
