Sekite 15min Google
Kaip antradienį pranešė Prezidentūra, taip pat aptarta parama Ukrainai ir strateginiai infrastruktūros projektai.
Prezidentas padėkojo Estijos vadovui už konstruktyvų bendradarbiavimą ir pažymėjo, kad per pastaruosius metus šalių politinis dialogas tapo ypač intensyvus.
Teigiama, jog tai patvirtino ir balandį įvykęs pirmasis per daugiau nei dešimtmetį Estijos prezidento valstybinis vizitas Lietuvoje, kurio metu priimta bendra šalių vadovų deklaracija dėl strateginės partnerystės ir tolesnio bendradarbiavimo.
„Mūsų santykiai yra grindžiami ne tik artima kaimynyste, bet ir bendru pasitikėjimu, vertybėmis bei atsakomybe už Baltijos regiono saugumą. Jūsų kadencijos metais ši partnerystė dar labiau sustiprėjo. Dėkoju už Jūsų indėlį stiprinant mūsų šalių dialogą ir Baltijos vienybę“, – pranešime cituojamas G. Nausėda.
Šalies vadovas pažymėjo, kad Estija yra viena svarbiausių Lietuvos ekonominių partnerių. Pasak jo, dvišalis bendradarbiavimas taip pat stiprėja gynybos pramonės srityje ir įgyvendinant bendras iniciatyvas Ukrainai remti.
G. Nausėda pabrėžė, kad JAV karinis buvimas Baltijos regione išlieka svarbus patikimam atgrasymui ir NATO rytinio flango saugumui, tai parodo JAV sprendimai tęsti karių rotaciją Lietuvoje ir Estijoje.
Šalių vadovai aptarė NATO oro gynybos stiprinimą ir augančią bepiločių orlaivių keliamą grėsmę.
Prezidentas taip pat išreiškė Lietuvos solidarumą Estijai dėl Taline įvykdyto Rusijos užsakyto diversijos akto prieš gynybos pramonės įmonę. Lietuvos vadovas pabrėžė, kad Rusijos bandymai įbauginti mūsų visuomenes ir susilpninti paramą Ukrainai nepasieks savo tikslo.
„Baltijos valstybės yra vieningos. Mūsų ryžtas remti Ukrainą ir ginti bendrą saugumą tik stiprės“, – tikino G. Nausėda.
Valstybių vadovai aptarė tolesnę paramą Ukrainai ir jos integraciją į ES.
G. Nausėda padėkojo Estijai už dėmesį Ukrainos atstatymui, organizuojant 2027 metų Ukrainos atstatymo konferenciją, ir pabrėžė galimybes sustiprinti dialogą Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai metu.
Pasak Prezidentūros, kalbėdami apie strateginę infrastruktūrą, prezidentai akcentavo tolesnio Baltijos šalių bendradarbiavimo svarbą.
„Baltijos valstybės turi išlaikyti ypatingą dėmesį ir vieningą poziciją, siekdamos užsitikrinti pakankamą ES finansavimą įgyvendinti „Rail Baltica“ projektą“, – pabrėžė G. Nausėda.
Prezidentas taip pat pažymėjo, kad istorinė atmintis yra svarbi valstybių atsparumo dalis, ir padėkojo Estijai už paramą kuriant totalitarinių režimų aukų memorialą Briuselyje.
Be to, G. Nausėda padėkojo A. Karisui už per jo kadenciją vykusį intensyvų dialogą ir nuoširdžią partnerystę.
