„Neslėpsiu, kad pačioje pradžioje įtikinėjau ir raginau poną M. Sinkevičių imtis premjero pareigų. Tą kartą jis apsisprendė neigiamai, todėl džiaugiuosi, kad šį kartą vis dėlto jis prisiėmė tą reikalingą politinę atsakomybę, būdamas Socialdemokratų partijos lyderiu, imtis ir lyderystės Vyriausybės kabineto formavime“, – trečiadienį po susitikimo su M. Sinkevičiumi teigė prezidentas.
„Tikiuosi, kad šį procesą įveiksime sklandžiai, greitai, pagal visus Konstitucijoje nustatytus terminus ir galėsime pradėti darbus“, – pridūrė valstybės vadovas.
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderis vadovauti XXI-ajai Vyriausybei sutiko po to, kai pasikeitus valdančiajai koalicijai iš premjerės pareigų pasitraukė Inga Ruginienė.
BNS skelbė, kad performavus valdančiąją koaliciją, I. Ruginienės XX-asis Ministrų kabinetas antradienį baigė darbą.
Konstitucija numato, jog atsistatydinus Vyriausybei šalies vadovas ne daugiau kaip per 15 dienų turi pateikti Seimui svarstyti nuolatinio ministro pirmininko kandidatūrą.
Seimui pritarus naujojo premjero kandidatūrai, jis ne daugiau kaip per 15 dienų turės Seimui pateikti su prezidentu suderintą naująjį Ministrų kabinetą ir Vyriausybės programą. Jai taip pat turės būti pritarta per balsavimą.
Nauja valdančioji dauguma sudaryta socialdemokratams nutraukus sutartį su „Nemuno aušra“.
Birželio viduryje naujos valdančiosios koalicijos sutartį pasirašė Lietuvos socialdemokratų partijos, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ bei Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijų seniūnai. Ši koalicija Seime turi 75 balsus.
Pagal dokumentą naujajame kabinete keisis mažiausiai keturi ministrai – demokratai deleguos vadovus Žemės ūkio, Energetikos ir Sveikatos apsaugos ministerijoms, o Aplinkos ministerijos vairą perims socdemai.
Planuojama, kad I. Ruginienė grįš dirbti į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją. Galimų kandidatų į ministrus politikai kol kas neatskleidžia, motyvuodami poreikiu pavardes suderinti su prezidentu.
Pats M. Sinkevičius šiuo metu eina Jonavos rajono mero pareigas. Jis rajonui su pertraukomis vadovauja nuo 2011 metų. Tapęs premjeru politikas privalės atsisakyti mero pareigų.
LSDP lyderis nuo 2023 metų buvo įtariamas „čekiukų“ byloje dėl nepagrįsto tarnybinių lėšų naudojimo jam dirbant Jonavos tarybos nariu, kai už minimas lėšas įsigijo du televizorius ir kitas ryšių paslaugas.
2024 metų spalį Apeliacinis teismas įsiteisėjusiu nuosprendžiu jį nuteisė ir uždraudė kelerius metus eiti viešąsias pareigas, dėl to politikas neteko Jonavos mero posto.
Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pernai pavasarį nutraukė jo baudžiamąją bylą, konstatavęs, kad M. Sinkevičius galimai padarė tarnybinį nusižengimą, neturintį užtraukti baudžiamosios atsakomybės, po to jis grįžo vadovauti Jonavos rajono savivaldybei.
Pernai vasarą M. Sinkevičius tapo laikinuoju LSDP pirmininku, kai iš šių pareigų pasitraukė Gintautas Paluckas, o šių metų pavasarį jis išrinktas nuolatiniu partijos vadovu. Pasak M. Sinkevičiaus, tai buvo vienas iš motyvų imtis premjero pareigų.
