Sekite 15min Google
Susitikime dalyvaus teisingumo ministrė Rita Tamašunienė, vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas, sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis bei ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas, švietimo, socialinės apsaugos ir darbo viceministrai, premjero patarėja.
„Aptarsime klausimus, kaip technologijos naudojamos švietime, (...) taip pat bus aptarta ir vaikų emocinė sveikata, ką galima sveikatos srityje patobulinti. Aptarta bus ir teisinė atsakomybė, pagalba nukentėjusiems. Bus kalbama ir apie europines iniciatyvas dėl socialinių tinklų amžiaus ribojimo“, – susitikimo išvakarėse BNS sakė vyriausiasis prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius.
Kaip rašė BNS, rugsėjį Europos Komisija pateikė ES vaikų aktą, kuriame numatyta, kad jaunesni nei 13 metų vaikai negalėtų naudotis socialinių tinklų paslaugomis, 13–14 metų vaikams būtų numatoma galimybė naudotis tam tikromis paslaugomis per tėvų ar globėjų valdomas riboto funkcionalumo paskyras.
Nuo 15 metų būtų galima savarankiškai susikurti ir valdyti socialinio tinklo paskyrą.
Vaikų akto pasiūlymu taip pat siekiama suderinti amžiaus patvirtinimo ir kitus nepilnamečių apsaugos reikalavimus Bendrijos lygmeniu, taip mažinant skirtumus tarp ES narėse taikomų nacionalinių taisyklių.
Pristatytam ES vaikų aktui Europos Komisija pasiūlymų laukia iki gruodžio, jis dar nėra priimtas ir įsigaliojęs.
V. Augustinavičiaus teigimu, vienas iš iššūkių kalbant apie svarstomą reguliavimą – amžiaus patikra.
„Visada Achilo kulnas buvo, kaip patikrinti amžių saugiai. Nes ką dabar daro platformos, tai apytikriai yra tikrinama, tai tas patikrinimas yra gana netikslus arba nelabai konkretus. Tai šitoje vietoje turbūt reikės atsakyti, besvarstant europines iniciatyvas, kaip tas bus amžiaus patikra atliekama“, – dėstė patarėjas.
Pasak V. Augustinavičiaus, S. Daukanto rūmuose bus diskutuojama, kaip Lietuvos technologijų sektorius galėtų prisidėti prie amžiaus patikros problemos sprendimo.
„Galbūt galima sukurti mechanizmus ir pasiūlyti pačiai Komisijai, kad vis dėlto tikrinant amžių vaikams nereiktų savo paso pateikti, tėvams nereiktų atskleisti savo duomenų, duodant tam tikrus sutikimus, bet vis dėlto gal galėtų tie duomenys likti pas vaikus, pas tėvus“, – svarstė jis.
Susitikimo metu ketinama aptarti ir mokyklų tvarkas dėl mobiliųjų telefonų naudojimo.
BNS skelbė, kad Seimas balandį yra priėmęs įstatymo pataisas, kurios įpareigoja mokyklas pačias parengti telefonų naudojimo tvarką, grįstą Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos rekomendacijomis.
„Švietimo ministerija viską apibendrino, įsivertino, kokios tos tvarkos patvirtintos, kiek jos yra skirtingos, tai irgi pristatys, bus diskutuojama, kaip toliau judėti link to vieningo standarto“, – teigė V. Augustinavičius.
Tuo metu teisingumo ministrė R. Tamašunienė sako, kad, siekiant užtikrinti vaikų saugumą internete, būtina derinti tėvų atsakomybę, valstybės pagalbą ir griežtesnius reikalavimus skaitmeninėms platformoms.
„Vaikų saugumas skaitmeninėje erdvėje reikalauja bendros atsakomybės, tačiau ji turi būti paskirstyta proporcingai. Tėvams tenka svarbus vaidmuo prižiūrint vaikų veiklą internete, o valstybės pareiga – suteikti jiems reikiamas priemones ir pagalbą. Kartu turime užtikrinti, kad skaitmeninės platformos atsakytų už jų kuriamas rizikas ir imtųsi realių veiksmų vaikų apsaugai. Veiksminga apsauga galima tik derinant švietimą, prevenciją ir aiškius, atsakomybę užtikrinančius reikalavimus platformoms“, – BNS perduotame komentare teigė ministrė.
Kaip rašė BNS, kovą LRT užsakymu „Baltijos tyrimų“ atlikta apklausa rodė, jog 75 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų pritartų, kad nepilnamečiams iki 15 metų būtų įvesti ribojimai naudotis socialiniais tinklais, tačiau beveik pusė (40 proc.) moksleivių ir studentų draudimui nepritarė.
