„Tai mums buvo pirmas kartas ir labai džiaugiuosi, kad kitas ne taip greitai ateis, – paatviravusi per spaudos konferenciją Briuselyje, prezidentė sukėlė žurnalistų juoko bangą. – Iš tiesų patrtis buvo labai įdomi ir svarbi, bet geriau ją patirti ne per dažnai.“
D.Grybauskaitė teigė pati negalinti vertinti Lietuvos pimininkavimo, bet dėkojo visiems, mūsų darbą įvertinusiems teigiamai. Anot jos, svarbių rezultatų nebūtų pavykę pasiekti nei be pirmininkavimo komandos, nei be bendradarbiavimo su pačia ES Taryba ir Europos Komisija (EK) bei jos vadovais.
„Galiu pasidžiaugti, kad mūsų pirmininkavimas baigėsi gruodį, reiškia, prieš Kalėdas“, – kalbėjo šalies vadovė.
Spaudos konferencijoje dalyvavę Europos Vadovų Tarybos (EVT) prezidentas Hermanas Van Rompuy ir EK vadovas Jose Manuelis Barroso negailėjo pagyrų Lietuvai už sėkmingą pirmininkavimą.
H.Van Rompuy pajuokavo, kad, greta stovint D.Grybauskaitei, negalėtų kritikuoti, tačiau teigiami jo žodžiai esantys objektyvus įvertinimas. „Pasiekimai yra ne šiaip svarbūs, o didžiuliai“, - pažymėjo jis ir išskyrė susitarimus dėl daugiamečio ES biudžeto ir bankų sąjungos, Vilniuje surengtą Rytų viršūnių susitikimą.
„Puikus darbas“, - lakoniškai įvertino J.M.Barroso, o vėliau pridėjo, kad Lietuvai pavyko pasiekti pirmininkavimo tikslus. Didele sėkme jis taip pat pavadino pasiektus svarbius kompromisus dėl daugiametės finansinės perspektyvos.
„Atsidavusi Lietuvos pirmininkavimo komanda nusipelno pagarbos. Tai pripažinti visiškai teisinga“, - kalbėjo EK pirmininkas.
Lietuva suderino 2,5 karto daugiau dokumentų nei įprastai
Penktadienį pasibaigusiame EVT susitikime D.Grybauskaitė pristatė Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai rezultatus. Anot jos, nepaisant intensyvesnės nei įprastai darbotvarkės, tarptautinių krizių ir nuolatinio Rusijos spaudimo bei provokacijų, mūsų šalis sėkmingai įvykdė atsakingą užduotį, užtikrino sklandžią ES Tarybos veiklą ir darbų tęstinumą.
Lietuva suderino 2,5 karto daugiau teisinių dokumentų, nei įprastai pavyksta pirmininkaujančiai šaliai. Per keturis su puse mėnesio – tiek užtruko realus darbas, mat vasarą daugelis Briuselio institucijų atostogavo – priimtas 251 Europos ateičiai svarbus dokumentas, derantis dėl 114 iniciatyvų pasiekta pažanga.
„Sutelktomis jėgomis pasiekėme kertinius susitarimus ES finansiniam, ekonominiam, energetiniam saugumui užtikrinti. Lietuva pateisino Europos pasitikėjimą. Padėtas tvirtas pamatas tolesniam atviros, patikimos ir augančios Europos kūrimui“, – pabrėžė ji.
Sudėtingiausia buvo užbaigti derybas dėl 59 programų, reikalingų įgyvendinti daugiamečiam ES biudžetui. Tai reiškia, kad 28 šalys jau kitąmet galės pradėti naudotis ES parama projektams, kurie yra svarbūs žmonių gerovei ir ekonomikos augimui. Lietuva per 2014-2020 m. galės pasinaudoti 44,5 mlrd. litų parama.
Ypatingas dėmesys buvo skirtas kovai su jaunimo nedarbu. Suderinus Tarybos deklaraciją dėl Pameistrystės aljanso įkūrimo, jauniems žmonėms bus lengviau įgyti darbo patirties. Naujajame biudžete numatytos lėšos Jaunimo garantijų iniciatyvai įgyvendinti. Lietuva iš jos taip pat 2014-2015 m. galės gauti 109 mln. litų, o iki 2020 m. – dar 120 mln. litų iš Sanglaudos fondo.
Per pusmetį Lietuvą aplankė daugiau nei 30 tūkst. užsienio svečių, pirmininkavimą nušvietė 1,8 tūkst. žurnalistų iš viso pasaulio.
Buvo priimti Europos energetiniam saugumui ir konkurencingumui svarbūs sprendimai. Sutarta dėl strateginių projektų sąrašo, pirmą kartą ES biudžete numatytas jų finansavimas. Į šį sąrašą pateko ir 6 Lietuvos energetiniam savarankiškumui svarbūs projektai.
Neeilinių derybininkų gebėjimų ir kompromisų paieškos reikalavo susitarimai dėl bankų sąjungos. ES šalių susitarimas dėl Bendrojo bankų pertvarkymo mechanizmo, Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvos bei Indėlių garantijų sistemos direktyvos esą leis ne tik efektyviai pertvarkyti nemokius bankus, numatys finansinės pagalbos priemones, bet ir apsaugos žmonių indėlius, padės atkurti pasaulio rinkų pasitikėjimą ES.
Vilniaus viršūnių susitikimas, kuriame nebuvo pasirašyta Asociacijos sutartis su Ukraina, bet kuris paskatino istorinius pokyčius šioje ir kitose Rytų partnerystės šalyse, atkreipė viso pasaulio dėmesį. Jame buvo parafuotos analogiškos sutartys su Moldova ir Gruzija, pasirašytas vizų režimą palengvinantis susitarimas su Azerbaidžanu ir susitarimas, leidžiantis Gruzijai dalyvauti ES išorės misijose, parafuotas Aviacijos susitarimas su Ukraina, Moldovai pasiūlytas bevizis režimas.
„Po Vilniaus viršūnių susitikimo viskas aiškiau, – per spaudos konferenciją teigė D.Grybauskaitė. – Geriau suprantame šios (Rytų partnerytės) programos ateitį, partnerius, turime mažiau iliuzijų, realiau vertiname situaciją, geriau suprantame savo santykius ir regiono ateitį.“
Pasiekta pažangą derantis dėl laisvosios prekybos sutarčių su strateginiais partneriais. Pirmininkavimo metu pradėtos derybos su JAV ir užbaigtos su Kanada, gautas mandatas deryboms dėl investicijų apsaugos su Kinija.
Per pusmetį Lietuvą aplankė daugiau nei 30 tūkst. užsienio svečių, pirmininkavimą nušvietė 1,8 tūkst. žurnalistų iš viso pasaulio. Vien D.Grybauskaitė davė per pusšimtį interviu, įvairiose Europos šalyse įvyko 500 Lietuvos kultūros renginių.
