„Kartais matome, kad kai kurios europinės valstybės mėgina taikyti dvigubus standartus, pavyzdžiui, Ukrainai – negalima to, o Rusijai galima daug daugiau. Be jokios abejonės taip neturi būti. ES turi būti vienodai principinga, reikli. Vertybės – skaidrumas, atsakomybė, žmogaus teisės yra vienodos , nepriklausomai nuo to, kokioje šalyje tai yra taikoma“, – žurnalistams sakė D. Grybauskaitė ketvirtadienį prieš prasidedant Europos Vadovų Tarybai, kurioje penktadienį numatoma diskusija santykių su Rusija klausimu.
Pasak valstybės vadovės, Lietuvai šiose diskusijose svarbiausi dalykai yra energetinis saugumas ir patikimumas, kad būtų bendra europinė energetinė politika, žmogaus teisių užtikrinimas.
Prezidentės vertinimu, pažangai abipusiuose santykiuose niekada „nėra anksti, visada toks noras ir siekis turi būti, bet jis turi būti apibusis“.
Rusija yra kaltinama nevykdant Pasaulio prekybos organizacijos įsipareigojimų, žmogaus teisių padėtis joje yra taip pat vertinama kritiškai. Didelio atgarsio susilaukė roko grupės „Pussy Riots“ narių įkalinimas, areštinėje mirusio Sergėjaus Magnitskio teismas po mirties, buvęs jo darbdavys – fondo „Hermitage Capital Management” vadovas Billas Browderis kovoja, kad dėl rusų teisininko mirties kaltiems pareigūnams vizų draudimai ir sąskaitų įšaldymas būtų taikomi ir Europoje. Tokios priemonės, žinomos pavadinimu „Magnitskio aktas“ jau yra įteisintos JAV.
Diskutuos apie vizas
Kaip 15 min.lt jau rašė, penktadienį numatoma ES vadovų diskusija apie santykių su Rusija perspektyvą. Diskusijos gali įtraukti bevizio režimo klausimą.
Europos Sąjunga ir Rusija juda susitarimo, kuris leistų 15 tūkst. Rusijos pareigūnų laisvai keliauti po ES, link. Tam, kad tai būtų įgyvendinta, reikia ES narių pritarimo kvalifikuota balsų dauguma. Tai tampa labiau realu po to, kai kovo 6 dieną Vokietija ir Liuksemburgas pareiškė, kad jie pritaria pasiūlymui, rašo „EuropeanVoice“.
Lietuvos diplomatijos vadovas Linas Linkevičius diskusiją įvertino, kaip reikalinga, tačiau leidžia suprasti, kad vieningos nuomonės tuo klausimu šalių narių tarpe nėra.
„Mes tikrai norime siekti tikros realios strateginės partnerystės, bet mes ją suprantame, kaip pagrįstą tam tikrais įsipareigojimais, realiomis reformomis, o ne kokiais nors grynai subjektyviais politiniais sprendimais, kurie dažnai būna sąlygoti tam tikrų išimčių iš situacijos”, – interviu “Lietuvos televizijai” sakė L. Linkevičius.
Vis dėlto Rusijos piliečių skaičius, kuris galėtų naudotis beviziu režimu ES tebelieka atviru klausimu. Po vizito į Maskvą, šį pirmadienį, Europos Komisijos vidaus reikalų generalinis direktorius pareiškė, kad turinčiųjų tarnybinį pasą skaičius turi būti „sumažintas iki prasmingo skaičiaus“.
Tarnybinius pasus turi apie 180 tūkst. Rusijos piliečių, bet Rusija spaudžia, kad maždaug 15 tūkst. iš jų būtų taikomas bevizis režimas.
Europos Komisijos duomenimis, ES yra maždaug 145 tūkst. tarnybinių pasų turėtojų. Ji neįvardina, kiek jų, ji norėtų, kad galėtų įvažiuoti be vizų į Rusiją.
Kitą ketvirtadienį Europos komisarai lankysis Maskvoje, kur susitiks su Rusijos Vyriausybe. Bevizio režimo klausimas bus viena iš temų, kuriomis jie kalbėsis. Prieš pat Europos Komisijos vizitą į Rusiją, Briuselyje lankysis Lietuvos Ministrų Kabinetas.
