Svarbiausia – vienybė
„Situaciją mes vertiname kaip svarbią. Tokią, į kurią negalima nekreipti dėmesio. Todėl politiškai prisijungiame prie visų valstybių, kurios kategoriškai pasmerkė karinius veiksmus ir karinę intervenciją į Ukrainą“, – po susitikimo sakė D.Grybauskaitė.
Anot jos, labai svarbu, kad ES ir NATO šalys šioje situacijoje laikosi vieningai. Šiandien D.Grybauskaitė apie Ukrainą ketina kalbėti su JAV atstovais, greičiausiai viceprezidentu.
Jei Rusija panaudos karinę jėgą Kryme, ji bus izoliuota tarptautiniu lygmeniu, – sakė D.Grybauskaitė.
„Mes labai tikimės, kad toks vieningumas ir tarptautinės izoliacijos rizika Rusijai bus labai rimti signalai, į kuriuos privalės reaguoti Kremliaus vadovai. Jau yra pasakyta, kad šalys priima sprendimus nedalyvauti G8 susitikime Sočyje. O jei Rusija panaudos karinę jėgą Kryme, ji bus izoliuota tarptautiniu lygmeniu. Labai tikiuosi, kad ši labai griežta, bendra ir atvira visų Vakarų šalių pozicija duos savo rezultatus", – kalbėjo D.Grybauskaitė.
Sankcijų taikymo ateityje neatmeta
Šalies vadovė tvirtina, kad kol kas kalbėti apie sankcijų taikymą Rusijai yra anksti, tačiau neatmeta, kad ateityje jos gali būti siūlomos.
„Sankcijų klausimas Rusijai dar per ankstyvas. Situacija yra stebima. Sankcijų klausimas bus aptariamas tarp ES šalių narių, bus kalbama ir su NATO, jei toks poreikis bus. Visos priemonės, kurios būtinos, bus priimtos, jei bus toks poreikis ateityje", – teigė D.Grybauskaitė.
Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas sakė tikintis, kad situacija Ukrainoje gali pasibaigti be kraujo praliejimo.
Tuo tarpu prezidentė neatmeta galimybės, kad Kryme gali susiformuoti situacija, kai konfliktas taps įšaldytas, jei jis de facto liks Rusijos sudėtyje.
„Atsiras didžiulė rizika, kad atsiras įšaldytas konfliktas pasaulyje. Garantuoti, kad išvengsime įšaldyto konflikto turbūt negalėčiau. Mūsų laukia ilgas derybų, dialogo, kalbėjimo procesas", – teigė prezidentė.
Lietuva įsitempusi
Prezidentė ramino, kad Lietuva šiuo metu yra saugi, o jos kariuomenė atidžiai stebi Rusijos karių veiksmus Kaliningrade, kur yra padidinta parengtis ir vyksta karinės pratybos, kurias D.Grybauskaitė vadina „atgrasymo demonstracija“. Būtent šios pratybos, pasak prezidentės, paskatino Lietuvą ir Lenkiją kreiptis į NATO dėl 4-ojo straipsnio taikymo, kuris numato konsultacijas, kai bent viena narė patiria grėsmę savo saugumui.
Lietuva yra pasirengusi visiems netikėtumams, – sakė D.Grybauskaitė.
„Visiškai aišku, kad ir mūsų kariuomenės parengtis yra atitinkama. Tokia, kokia turi būti, reaguojant į tokius veiksmus. Mes koordinuojame savo veiksmus su NATO pareigūnais, NATO kariuomene. Lietuva yra pasirengusi visiems netikėtumams, kaip ir kitos Baltijos šalys, kaip ir Lenkija. Visos priemonės, būtinos užtikrinti Baltijos šalių ir ES saugumą, yra taikomos pagal procedūras“, – teigė valstybės vadovė.
D.Grybauskaitė pabrėžė, kad Rusijos karinių pratybų Kaliningrade pabaiga buvo numatyta pirmadienį, o, jei jos nebus baigtos laiku, Lietuva imsis adekvačių atsakomųjų priemonių.
Kokia būtent Lietuvos kariuomenės parengtis šiuo metu, nei valstybės vadovė, nei krašto apsaugos ministras Juozas Olekas aiškiai neatsakė. Jie kalbėjo, kad yra daroma tai, kas būtina.
Mes esame saugesni negu buvo Gruzija ir Ukraina, – pareiškė J.Olekas.
„Mes esame saugesni negu buvo Gruzija ir Ukraina, nes mes esame NATO nariai. Reaguojame atitinkamai, pagal dabartinę situaciją, rengiami papildomi mūsų kariniai pasiruošimai", – teigė J.Olekas.
Prieš Lietuvą – propagandos atakos
Kritiškai D.Grybauskaitė ir J.Olekas įvertino pastaruoju metu suaktyvėjusias Rusijos informacines atakas prieš Lietuvą, kai kuriami siužetai neva Maidano kovotojai buvo ruošiami Lietuvoje.
„Informacinis karas tęsiasi. Informacinė, propagandinė ataka prieš karinius veiksmus visada yra. Ir šiuo atveju mes tą matome“, – teigė J.Olekas.
Prezidentė D.Grybauskaitė pabrėžia, kad atsižvelgdama į situaciją Ukrainoje ateityje Lietuva turėtų netaupyti gynybai. Nors jos nuomone, ir dabar Lietuva daro viską, ką gali, tačiau finansavimas krašto apsaugai, anot prezidentės, galėtų augti daugiau, nei planuota iki dabar.
Valstybės Gynimo taryba, tik be L.Graužinienės
Pirmadienio susitikimas pas prezidentę buvo kiek neįprasto formato. „Praktiškai VGT (Valstybės gynimo taryba, – red. past.). Dalyvauja keturi iš penkių narių“, – formatą paaiškino pati prezidentė.
Pirmadienį prezidentūroje Seimo pirmininkė, Darbo partijos lyderė Loreta Graužinienė nebuvo laukiama.
Susitikime prezidentūroje buvo pakviesti dalyvauti Seimo vicepirmininkas Europos reikalų komiteto vadovas Gediminas Kirkilas, Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius, Seimo vicepirmininkas Užsienio reikalų komiteto narys Petras Auštrevičius, Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininkas Benediktas Juodka, tačiau nebuvo laukiama Seimo pirmininkė, Darbo partijos lyderė Loreta Graužinienė.
Seimo pirmininkė savo ruožtu pirmadienį Ukrainos klausimu šaukia Seimo valdybą.
Ukrainoje – Rusijos kariai
Šeštadienį Rusijos Federacijos Taryba patenkino prezidento Vladimiro Putino prašymą leisti panaudoti ginkluotąsias pajėgas Ukrainos teritorijoje. Šis Rusijos sprendimas ir karių dislokavimas Kryme sukėlė griežtą ES ir NATO šalių reakciją.
Lietuva sekmadienį nusprendė iškviesti konsultacijoms į Vilnių ambasadorių Maskvoje Renatą Norkų.
Prezidentė D.Grybauskaitė savaitgalį situaciją Ukrainoje aptarė su Didžiosios Britanijos premjeru Davidu Cameronu ir Lenkijos prezidentu Bronislawu Komorowskiu.
Sekmadienio vakarą prezidentė perspėjo, kad Rusijos agresija yra nepateisinama ir gali turėti rimtų pasekmių viso regiono saugumui bei įtakos Europos ateičiai.