„Visa tai mes mėginame įdėti į tuos tikslus, kuriuos formuluos Europos Taryba renkamiems Europos vadovams“, – sako šalies vadovė.
Prezidentė D.Grybauskaitė antradienį išvyksta į Briuselį, kur Europos Sąjungos (ES) valstybių ir vyriausybių vadovai aptars Bendrijos ateitį po Europos Parlamento (EP) rinkimų.
– Europos Vadovų Taryboje bus aptariama ES ateitis po EP rinkimų. Kokius išskirtumėte dabar aktualiausius klausimus Bendrijai, į kuriuos ieškos atsakymų valstybių vadovai?
– Būtent todėl ir susitinkame. Tai neeilinis susitikimas po EP rinkimų, ir susitinkame, nes reikia aptarti ir pačius rinkimus, jų rezultatus.
Matome, kad tradicinės, proeuropietiškos partijos vis tiek turės didžiulę daugumą, nors dalis antieuropinių jėgų pateko į EP. Bet tai nesutrukdys aptarti ES institucijų vadovų kandidatūrų. Susirinksime kalbėti ir apie kandidatūras, t. y. apie Europos Komisijos (EK) prezidentą, už pusmečio – ET prezidentą, EP vadovą ir tas užduotis, kurias norėtume, kad, pavyzdžiui, EK ir jos prezidentas turėtų mintyje po paskyrimo, jei ET pritars, ko reikėtų Europos žmonėms.
– Europos žmonėms tie ekonomikos klausimai yra labai aktualūs. Ką svarbiausio išskirtumėte?
– Europos ekonomikos augimo užtikrinimą, nes dar daugelis europinių valstybių, išskyrus Baltijos šalis, labai vangiai auga arba dar stagnuoja, todėl trūksta naujų darbo vietų, neefektyviai kovojame su nedarbu visoje Europoje ir Europos konkurencingumas labai atsilieka, t. y. ekonomika yra inertiška, sunki ir nekonkurencinga pasaulyje.
O Lietuvai, be jokios abejonės, labai svarbu stiprinti tą dimensiją, ką ir mėginama pastaruoju metu daryti, energetinio savarankiškumo srityje, kad Europa taptų vis mažiau priklausoma nuo išorinių energetinių resursų, kad būtų mažiau priklausoma nuo vieno šaltinio – kaip ir mes – Rusijos, kad būtų toliau kuriama europinė energetikos rinka, kad toliau būtų statomos jungtys, ir šeši projektai, Lietuvai patvirtinti, kad būtų vykdomi.
Tai ženklas, kad ekonominė krizė vis tik paveikė ir žmonių supratimą apie tai, kiek galėjo Europa padėti krizės metu, kiek galėjo padėti kiekvienai šaliai susitvarkyti su krizės pasekmėmis.
Taigi Lietuva čia turi labai daug savo interesų, o tarp jų regioniniai interesai taip pat sutampa. Tas problemas ir aptarinėsime ir kelsime užduotis būsimajam EK vadovui.
– EP rinkimuose skaičiuojama, kad apie 140 mandatų iš 751 turėtų gauti euroskeptiškai nusiteikusios politinės jėgos. Ypač ryškus proveržis Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje. Koks tai ženklas Bendrijai, brėžiant ateities gaires?
– Na, iš tikrųjų ženklas yra rimtas, kad reikia geriau girdėti žmones, atskirų šalių žmones. Tai ženklas, kad ekonominė krizė vis dėlto paveikė ir žmonių supratimą apie tai, kiek galėjo Europa padėti krizės metu, kiek galėjo padėti kiekvienai šaliai susitvarkyti su krizės pasekmėmis.
Iš tikrųjų mes žinome, kad ES labai simboliškai gali padėti, nes jos biudžetas sudaro tik 1 proc. visos Bendrijos bendrojo vidaus produkto. Taigi biudžetas yra santykinai simbolinis, nors Lietuvoje mes jaučiame labai smarkiai – ketvirtis mūsų metinio biudžeto iš europinių pinigų.
Bet bendrai europinis biudžetas yra tik 1 proc. BVP. Todėl žmonių lūkesčiai, kad Europos biudžetas turi daug galimybių, yra užkelti. Europa nėra federacija. Tai yra atskirų šalių bendrija, bendrų politikų pagal sutartis tik dvi: žemės ūkio ir regioninė politika, visos kitos yra šalių narių atsakomybėje.
Bet iliuzija, lūkestis, kad Europa turėtų daugiau padaryti, iš tikrųjų išlieka, todėl ir krizių metu, žinoma, žmonės mėgina rasti priežastį, kas turėtų būti kaltas. Dažniausiai vietos politikai nukreipia kaltę į Europos institucijas, užuot patys prisiėmę atsakomybę už tai, kad savo šalis įstūmė į ekonominę krizę arba į duobę.
Bet tai yra realija. Tiesiog susiduriame su ja ir reikia dirbti. Ir be jokios abejonės, žinome, kad bent jau mums, mažoms valstybėms, Europos reikia stipresnės, kuri galėtų daryti didesnę įtaką mūsų ekonomikos konkurencingumui, padėti mums vystytis, garantuoti daugiau socialinės gerovės, daugiau laisvių.
Mažoms valstybėms Europos reikia stipresnės, kuri galėtų daryti didesnę įtaką mūsų ekonomikos konkurencingumui, padėti mums vystytis, garantuoti daugiau socialinės gerovės, daugiau laisvių.
Visa tai mes mėginame įdėti į tuos tikslus, kuriuos formuluos ET renkamiems Europos vadovams. Bet, žinoma, EP tai bus didelis spaudimas europietiškoms politinėms jėgoms. Tai ta prasme gal yra ir neblogai, nes bus konkurencija.
Bet, būtų gerai, kad EP galėtų priimti konstruktyvius sprendimus, o jei bus tik ginčai – vieni prieš, kiti už, aišku, tai gali įnešti ir destrukcijos elementą EP. Bet Europos žmonės taip nusprendė. Tai yra Europos demokratijos rezultatas, reikės dirbti tokioje Europoje, kokią žmonės išrinko.
– Europos Vadovų Tarybos posėdyje bus kalbama ir apie padėtį Ukrainoje. Tai kokia dabar yra ES pagalba – tiek politinė, tiek ekonominė – reikalinga Ukrainai?
– Noriu pasidžiaugti, kad Ukrainoje prezidento rinkimai įvyko, nors buvo labai daug trukdžių, ypač Ukrainos rytuose, kad tų rinkimų nebūtų.
Su Petro Porošenka kalbėjau telefonu ir vienas kitą pasveikinome, nes rinkimai buvo tą pačią dieną. Vienas kitą patikinome, kad abi šalys išliks draugiškomis, abi šalys suinteresuotos bendradarbiauti, vystyti prekybą ir kad Lietuva yra toliau pasirengusi palaikyti Ukrainos reformas, pačią Ukrainą.
Ir aš, kaip valstybės vadovė, palaikysiu ir pasirašysiu laisvos prekybos susitarimo su Ukraina likusią dalį birželio mėnesį. Taigi ryšiai yra gražūs, bendradarbiavimas – taip pat. Ir kontaktai su naujuoju būsimuoju prezidentu jau yra užsimezgę anksčiau. Taigi ir asmeniniu pagrindu kontaktai tikrai bus naudingi abiem šalims.
– Jūs skrisite į Į Briuselį ir Acheną. Pernai šiame istoriniame mieste jums buvo įteiktas garbingas tarptautinis Karolio Didžiojo apdovanojimas. O koks jūsų vaidmuo bus Achene šiemet?
– Na, šiemet esu to vadinamojo politinio „Oskaro“ klubo narė. Esu pakviesta ne tik dalyvauti ceremonijoje, bet ir padėti organizuoti kai kuriuos renginius, nes šiemet apdovanojimas atitenka ET prezidentui, Hermanui van Rompuy.
Mes puikiai pažįstame šį žmogų, jis mums labai padėjo organizuojant pirmininkavimą, ypač Rytų partnerystės aukščiausio lygio susitikimą. Tame susitikime dalyvausiu ir kaip svečias, ir kaip pernykštė laureatė.
Bet šis susitikimas taip pat bus skirtas ir dvišaliams susitikimams ir pokalbiams, ypač su mūsų Rytų partnerėmis, nes dalyvaus ir Ukrainos, ir Gruzijos, ir Moldovos premjerai, o kaip tik su šitomis šalimis birželio mėnesį rengiamės pasirašyti daug dalykų. Todėl iš tikrųjų turime daug ką apkalbėti, daug ką aptarti, nes šios šalys yra svarbios užtikrinti demokratijai ir gerovei. Stengsimės, kad birželio mėnesį viršūnių susitikime Briuselyje būtų pasirašyti susitarimai ir su šiomis šalimis, ne tik Ukraina.
