Komentuodami prezidentės išvardytus svarbiausius uždavinius, kuriems spręsti ji ketina skirti didžiausią dėmesį, politologai pastebi politikos tęstinumą. Tačiau, pasak jų, D.Grybauskaitės veikla per daug nukreipta į vidaus politiką, vykdomosios valdžios veiklos sritį.
„Matome, kad prezidentė imasi tų veiklos sričių, kurios iš esmės yra ir Vyriausybės veiklos sritys: ir energetinis saugumas, ir socialinės atskirties mažinimas. Galime netgi spėti, tikėtis tam tikros trinties tarp šių dviejų institucijų. Trintis jau buvo dėl viceministrų, arba tas viešas pareiškimas, paskelbtas valdančiosios koalicijos partnerių, kuris vadinosi „Dėl trukdymų įgyvendinti Vyriausybės programą“, kuriame prezidentė buvo apkaltinta politikavimu, tendencingais pareiškimais“, – pastebi M.Romerio universiteto docentas Vytautas Dumbliauskas.
Matome, kad prezidentė imasi tų veiklos sričių, kurios iš esmės yra ir Vyriausybės veiklos sritys: ir energetinis saugumas, ir socialinės atskirties mažinimas.
Jis spėja, kad tokia trintis išliks, nes Prezidento ir Vyriausybės veiklos ribos turi būti kažkiek atribotos.
Politologo Bernaro Ivanovo nuomone, D.Grybauskaitė šiek tiek keičia įvaizdį – pirmos kadencijos metu ji buvo labiau kovotoja, dabar – gynėja.
„Manau, kad (kovotojos įvaizdis – LRT.lt) organiškas jos charakterio prasme. Dabar mes matom prezidentę, kurį ne kovoja, bet gina visuomenę nuo korupcijos. Pažiūrėsim, kaip tas įvaizdis darys įtaką realiems veiksmams. Tačiau kai kurių labai svarbių dalykų mes neišgirdom. Viena vertus, buvo kalbama apie išorės grėsmes, energetiką, korupciją, tačiau labai menkas dėmesys teko santykiams su Lenkija, kas, manau, yra absoliučiai raktinis dalykas kalbant apie nacionalinį saugumą. Džiaugtis galima dėl papildomų 130 mln. litų krašto apsaugai, bet strategiškai, manau, būtų svarbiau gerinti santykius su mūsų kaimynais“, – sako B.Ivanovas.
Politologas taip pat pažymi D. Grybauskaitės poziciją VSD ir prokuratūros atžvilgiu – svarbu, kad prezidentė paminėjo galimus vadovybių keitimus.
Pasak politologų, jei ne sudėtinga užsienio politika, antroji prezidentės kadencija jai galėtų būti lengvesnė nei praėjusioji.
„Prezidentė savo kalboje nežada visko versti aukštyn kojomis. Ji įgijusi gerokai didesnį patyrimą ir politinį svorį pačioje Lietuvoje. Ko gero kokių nors politinių jėgų, kurios mėgintų realiai kvestionuoti tai, nors kai kam aiškiai nepatinka, bet vis tiek neturi pakankamai jėgų, kad su tuo rimtai galėtų kovoti“, – pažymi Vytauto Didžiojo universiteto profesorius doc. dr. Antanas Kulakauskas.
Pasak politologo, šalies vidaus gyvenimui didelę įtaką turės tarptautinis saugumas ir užsienio politika. Todėl prezidentė šioms sritims turėtų skirti daugiau dėmesio.
