Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Prezidentė: dujų terminalas turi būti

D.Grybauskaitė žino, kur turėtų būti statomas suskystintų dujų terminalas.
Aurelijos Kripaitės/15min.lt nuotr. / Šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė apžiūrėti tinkamos vietos suskystintų gamtinių dujų terminalui vyko kartu su Energetikos ministru Arvydu Sekmoku, „Klaipėdos naftos“ vadovo Roku Masiuliu ir Susisiekimo ministru Eligijumi Masiuliu.
Šaltinis: 15min
0
A A

Klaipėdoje ketvirtadienį apsilankiusi prezidentė Dalia Grybauskaitė dar kartą pabrėžė suskystintų dujų terminalo svarbą. Siekiant energetinės nepriklausomybės toks terminalas esąs neišvengiama būtinybė.

Į susitikimą su Klaipėdos miesto, uosto, „Klaipėdos nafta“ vadovais bei aplinkosaugininkais prezidentę lydėjo susisiekimo ir energetikos ministrai – Eligijus Masiulis ir Arvydas Sekmokas.

D.Grybauskaitė panoro pati apžiūrėti vietą, kur gali atsirasti vienas suskystintų gamtinių dujų terminalas. Į uostamiestį atvažiavusi prezidentė bendrovėje „Klaipėdos nafta“ domėjosi terminalo statybų planavimo eiga.

„Klaipėda yra antras pagal svarbą taškas ir labai svarbu, kad čia tiek valdžios, tiek verslo struktūros randa bendrą kalbą ir supranta, kas svarbu Lietuvai“, – teigė valstybės vadovė. D.Grybauskaitė nekreipė dėmesio į kelis piketuotojus, kurie plakatais reiškė susirūpinimą planuojamu terminalu. Anot priešiškai nusiteikusių Klaipėdos gyventojų, šis terminalas neužtikrins energetinės nepriklausomybės. Esą jo likimas bus toks, kaip „Mažeikių naftos“ – valstybės turtas bus nenaudingai privatizuotas.

Tačiau valstybės vadovė mano, kad toks terminalas – neišvengiamas Lietuvai. Tai ne tik ekonominis, bet ir geopolitinis projektas.

Paklausta, ar artėjantys Seimo rinkimai nesujauks planų dėl tokio svarbaus objekto, kai siekdamos reitingų partijos ims reikšti skirtingas pozicijas, prezidentė žadėjo asmeniškai domėtis statybomis.

Kiaulės nugara ar Būtingė?

Šiuo metu atliekamas terminalo Kiaulės nugaroje poveikio aplinkai tyrimas. Jo išvados turėtų būti paskelbtas 2012-aisiais. Tačiau, anot „Klaipėdos naftos“ generalinio direktoriaus Roko Masiulio, tik procesui įsibėgėjus paaiškės, ar ši vieta tinkama tokiam objektui, ar ne.

Kita svarstoma alternatyva dujų terminalui – Būtingė, šalia Šventosios.
Specialistai sutinka, kad sausumos ruožas uoste – Kiaulės nugara – dabar būtų žymiai vertingesnė ekonomine prasme, be to ir greičiau pasiekiama. Tačiau atsižvelgus į sparčią uosto plėtrą ir didėjančius laivų srautus, aišku, kad kada nors vis tiek teks terminalą perkelti į Būtingę.

„Su gamta turime elgtis atsakingai, tačiau kartu nepamirštant, kad strateginis interesas yra užsitikrinti dujų tiekimo saugumą, t.y. turėti alternatyvą nuo „Gazprom“. Džiaugiuosi, kad tai supranta ir Klaipėdos valdžia ir uosto vadovybė“, – sakė prezidentė. 

Finansuotų „Klaipėdos nafta“

Pastaruosius dvejus metus terminalo projektas judėjo vangiai, tačiau dabar, anot šalies vadovės, darbai vyksta visu tempu. Prieš porą dienų Klaipėdos savivaldybė patvirtino detaliuosius planus, „Klaipėdos nafta“ aktyviai bendrauja su tarptautine konsultacine kompanija. Namų darbų ateityje bus ir daugiau.

Anot R.Masiulio, viliamasi, kad terminalą Lietuva jau turės 2014-ųjų pabaigoje. Šiuo metu jau pradėtas techninis laivo planas. Jis galės stovėti tiek Kiaulės nugaroje, tiek Būtingėje, tiek išoriniame uoste.

Bendrovė „Klaipėdos nafta“, kurios 70 proc. akcijų valdo valstybė, ketina finansuoti apie 80 proc. terminalo vertės. Jau buvo skelbta, kad toks terminalas gali kainuoti apie 200–300 mln. eurų.

„Tai nėra brangu – beveik visos šalys pasistato iš savo lėšų. Finansų klausimas visai nėra lemiamas ir nesustabdys. Lietuva nusprendė statyti terminalą pati ir išlaikyti valstybės rankose, kad ateityje negalėtų perpirkti tas pats „Gazprom“. To paties tikslo vedinos statosi ir kitos Baltijos šalys“, – teigė D.Grybauskaitė. 

Lietuva ne kartą pabrėžė, kad jos suskystintų dujų terminalas nepretenduoja į labai didelius regioninius projektus. Tačiau mažo galingumo terminalas suteiks energetinės nepriklausomybės garantijas ir tiekimo alternatyvas. Taip pat tikimasi, kad „Gazprom“ bus priverstas mažinti kainas.

Gabenamos tanklaiviais

Suskystintos gamtinės dujos – tai natūralios dujos, atšaldytos iki -161,5 C. Šioje temperatūroje dujos kondensuojasi į skystį ir užima 600 kartų mažiau vietos. Tai leidžia išspręsti transportavimo problemą. Kaip teigiama, dujos yra švariausias pasaulyje iškastinis kuras, bekvapės, bespalvės, netoksišos ir nekorozinės. Suskystintos gamtinės dujos yra transportuojamos dvigubo korpuso tanklaiviais, kad išlaikytų žemą temperatūrą. Atgabentos jos verčiamos į gamtines dujas ir vamzdžiais tiekiamos vartotojams.

Suskystintos gamtinės dujos naudojamos daugiau nei 50 metų, daugiausiai – JAV ir Japonijoje.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min