„Būčiau už tai, kad atrišti rankas ir netrukdyti euro zonos šalims spręsti problemas kaip galima greičiau ir operatyviau. Ambicijų demonstravimas šiandien tikrai nereikalingas niekam“, – po Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimo sakė prezidentė.
D.Grybauskaitės teigimu, Eurogrupei nereikia trukdyti susitarti dėl papildomų instrumentų, kurie padėtų spręsti skolų krizę: „Neturėtumėme trukdyti euro zonos šalims susitarti – ar tai būtų euro zonos taryba, ar euro zonos prezidentas, ar atskiras komisaras – tai tik formos, įrankiai ir detalės“.
„Svarbiausia, kad euro zonos šalys turėtų galimybę greitai priimti sprendimus, o mes, 27, jiems netrukdytume“, – sakė D.Grybauskaitė prezidentės interneto svetainėje paskelbtame interviu.
Euro neturinčios šalys buvo išsakiusios nuogąstavimų, kad Eurogrupė visai ES svarbius sprendimus gali priimti joms nedalyvaujant. Tariantis dėl priemonių įveikti skolų krizę, trečiadienį iš pradžių posėdžiavo 27 valstybių atstovai, bet vėliau mechanizmus derino tik 17 eurą turinčių šalių.
D.Grybauskaitės teigimu, dabar toks formatas priimtinas, nes situacija esanti „ekstremali“.
„Tai ekstremali situacija, todėl toks formatas ir priimtinas, bet jis priimtinas laikinai. Vistik esame 27 valstybių sąjunga, turime sugebėti sukurtu tokius mechanizmus, kur 27 galėtų greitai priimti efektyvius sprendimus“, – kalbėjo prezidentė.
Siekdami įveikti skolų krizę, euro zonos lyderiai ketvirtadienį susitarė su privačiais bankai ir draudikais dėl 50 proc. investicijų į Graikijos obligacijas nurašymo, nutarė paskolinti Atėnams dar 100 mlrd. eurų ir nusprendė sustiprinti Europos finansinio stabilumo fondą iki 1 trln. eurų.
