– Kokius svarbiausius Lietuvos 2016 m. įvykius išskirtumėte?
Po to, kai praeina tam tikras laiko tarpas, gyvenime lieka tik geriausi prisiminimai, blogi pasimiršta. Vidaus gyvenime tai, ką labiausiai įsiminėme, tai, kas buvo visai neseniai, yra mūsų rinkimai, kurie atvedė naujas politines jėgas, naujus politinius veidus. Ar tai bus gerai, ar blogai, dar laikas parodys.
Be jokios abejonės, tai didžiulė galimybė Lietuvai atnaujinti savo politiką, politinį peizažą. Tai yra galimybė. Ar ja bus pasinaudota pozityviai, ar tai bus naudinga Lietuvai, laikas parodys, todėl turbūt mūsų pokyčius po vidaus rinkimų vertinčiau kaip vieną svarbesnių įvykių.
O žmonėms turbūt buvo įdomiausia olimpinės ir parolimpinės varžybos, kurias visi atsimename – atsimename mūsų pasiekimus, ypač parolimpiečių auksą. Turbūt tai įsirėžė giliausiai.
Žinoma, buvo daug ir skandalų, ir įvairių kriminalinių dalykų, kovos su korupcija. Žinoma, turime, kuo didžiuotis, nes sugebėjome ir išdrįsome pradėti tyrimus dėl įvairių labai blogų reiškinių. Tai ir Vijūnėlės dvaro skandalas, ir įvairūs „auksiniai šaukštai“, ir politinė korupcija. Net trys partijos buvo paliestos politinių skandalų, dvi – iš valdančiosios daugumos. Išties valstybė valėsi, valstybė keitėsi ir apogėjus turbūt buvo šie rinkimai.
– Naujoji valdžia yra mėnesį, ji jau spėjo padaryti vienokių ar kitokių žingsnių. Ar tai, ką jie daro, jus nuteikia pozityviai?
– Pirmiausia, tai žmonių apsisprendimas. Rinkimų rezultatai parodė, ką žmonės galvoja apie valdžią, vyriausybę, Seimą ir politikus. Tai iš tiesų rimtas perspėjimas mums visiems, kad reikia girdėti, ką žmonės galvoja, ką kalba ir ką jaučia. Reikia mėginti atspindėti ir padėti mūsų žmonėms. Tai politikų, ypač rinktų, pareiga, todėl dabar ateinantys politikai bent jau tikrai demonstruoja norą girdėti, atsižvelgti, išgirsti.
Taip, daroma smulkių klaidų. Taip, yra daug entuziazmo mėginti kažką paskubomis padaryti, bet tai pradžia, visi mokėmės nuo kažko. Labai džiaugiuosi, kad vis dėlto, kai padaroma viena ar kita klaidelė, išgirstama kritika, sugebama atsitraukti, neinama buldozeriu, užtenka jėgų pasitaisyti. Tai yra gerai.
Taip, nauja vyriausybė yra suformuota visai kitokiu principu. Tai didele dalimi nepartinė vyriausybė iš specialistų, profesionalų, tikrai skaidrių žmonių. Kol kas neturime jokių indikacijų bent jau daugumai ministrų, kad gali būti kažkokių problemų būtent skaidrumo ar korupcijos srityje. Tai labai svarbu.
Žmonės turi pasitikėti valdžia. Tai buvo visų žmonių siekis, kad ateitų tie, kuriais galima pasitikėti. Pradžia yra optimistinė, bet laikas parodys, ar šie žmonės sugebės tapti, pirmiausia, vyriausybėje tikrais politikais ir ar jie išliks atsakingi ir tikrai švarūs, nekorumpuoti. Tai labai svarbu.
– Jūs visada akcentuojate uždavinius dėl socialinės atskirties mažinimo. Kaip manote, ar šiemet priimtas biudžetas gali bent pradėti mažinti socialinę atskirtį Lietuvoje?
– Galima ir absoliučiais skaičiais skaičiuoti, kiek skiriama. 13,5 proc. skiriama tik socialinėms reikmėms. Tai gerokai daugiau kaip milijardas eurų, bet išties svarbu, kaip naudojama, kokiems prioritetams atiduodama, kaip pinigai išbarstomi ar, atvirkščiai – panaudojami žmogaus labui, todėl labai svarbu, kad tie pinigai būtų efektyviai panaudoti, net nesvarbu, kiek jų įdėta. Svarbu, kad jie būtų efektyviai panaudoti, nes čia ne tik valstybės biudžetas, čia ir savivaldybių vaidmuo be galo didelis.
Dabar, pavyzdžiui, mes matome tokius precedentus, kai dalis socialinėms pašalpoms skirtų lėšų nepanaudojamos, investuojamos į grindinius, į dar kažkokią struktūrą, kuri visiškai nėra tiesiogiai susijusi su mūsų žmonių socialinėmis reikmėmis regionuose. Žinoma, tai bus viena iš vyriausybės užduočių, kaip tuos pinigus įdarbinti būtent socialinėms reikmėms.
Būtent todėl aš šiemet inicijavau kampaniją „Už saugią Lietuvą“. Būtent per ją galima įtraukti pačius žmones, bendruomenes, nevyriausybines organizacijas, savanorius siekiant mažinti atskirtį. Atskirtis yra viskas – ir pragyvenimo lygis, ir patyčios, ir žmogaus fizinis saugumas, vaikų saugumas Lietuvoje. Socialinio saugumo spektras labai platus, o viena jo dalis – socialinė atskirtis.
Tai – ir biudžetas, ir visuomeninė veikla. Ir nevyriausybininkai, ir verslas – visi galime kovoti su tokia atskirtimi, kokią matome Lietuvoje dabar. Tai ne vien vyriausybės, ne vien politikų atsakomybė, tai mūsų visų atsakomybė. Tiesiog reikia matyti šalia esantį žmogų, pamėginti suprasti, ko jam reikia, ir, jei įmanoma, ištiesti pagalbos ranką.
– Vyko labai daug diskusijų dėl idėjos kiekvienam vaikučiui įteikti po tautinį kostiumą. Kokia jūsų nuomonė šiuo klausimu?
– Aš turiu tautinį kostiumą. Esu aukštaitė, todėl nešioju tipišką tautodailės ekspertų parinktą aukštaitišką kostiumą ir juo labai didžiuojuosi, nes jis – ir protokolinis drabužis. Pradžioje net juokavau, kad galbūt reikėtų man penkiskart per savaitę dėvėti visų mūsų kraštų kostiumus, nes tada nereikėtų rūpintis drabužiais visą savaitę. Taigi kiekvienas turime turėti galimybę vilkėti tautinį kostiumą, mūsų vaikai taip pat.
Bet norėčiau paminėti, kad tai turėtų būti daroma savanoriškumo principu. Jei patys žmonės subręsta ir nori tai turėti, jie ir gali turėti. O visos kitos diskusijos telieka diskusijomis, aš nenorėčiau detaliau dalyvauti jose.
– Šiais metais buvo daug svarbių įvykių ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Turbūt svarbiausi – „Brexitas“ ir Donaldo Trumpo išrinkimas JAV prezidentu. Kaip manote, ar šie įvykiai keičia Europą ir Lietuvą? Kiek įtakos mums turi pasauliniai įvykiai?
– Pasaulis keičiasi, tai rodo ir rinkimai JAV. Yra ryškių požymių ir dėl pokyčių Europoje. 2017-aisiais vyks rinkimai Prancūzijoje ir Vokietijoje, kurie taip pat gali baigtis įvairiai. Matome, kad pokyčių yra, tendencija panaši – globalizacijos pasekmės pasireiškia ne tik pozityviu pasaulio ir ekonomikos vystymusi, bet ir socialinės atskirties didėjimu, demokratinių instrumentų naudojimu vienai kuriai nors grupei labiau nei kitai.
Matome, kad, deja, globalizacija nesugebėjo sumažinti socialinės atskirties. Tam tikra prasme tai antisisteminė reakcija, balsavimas prieš dabartinę situaciją, prieš grėsmes, kurias globalizacija taip pat atneša. Lietuva yra globalaus pasaulio dalis ir mūsų žmonės į iššūkius ir grėsmes, tiek išorines, tiek vidines, reaguoja panašiai. Lietuva nėra išimtis.
Pamatėme naujų politinių veidų – tai didžiulė galimybė Lietuvai ir dar didesnė atsakomybė šiems naujiems žmonės. Jiems suteiktas žmonių pasitikėjimas yra didžiulis. Jei dabar žmonės vėl nusiviltų naujais politikais, kažin ar turėtume gerą perspektyvą. Todėl naujiems politikams tenka gerokai didesnė atsakomybė nei jau nuėjusiems nuo arenos. Tikiuosi, kad jie tai supranta. Aš pasirengusi padėti naujokams kiek tik galėsiu – tai ir mano atsakomybė, kad jiems sektųsi. Tai mūsų žmonių likimas ir Lietuvos ateitis, tad ir mano atsakomybė.
– Ko tikitės iš ateinančių metų?
– Visada tikimės geriausio. O kaip bus, taip bus. Bet blogiau tikrai neturi būti. Ekonomika, nors ir po truputį, ne taip, kaip norėtume, auga, vis daugiau galime skirti mūsų žmonėms. Ir atlyginimai po truputį augs, ir pensijos.
Užsitikrinome papildomą saugumą ir labai džiaugiuosi, kad tai pasisekė padaryti būtent šiemet, kad po mano valstybinio vizito į Vokietiją sugebėjome susitarti, jog Vokietija prisiims tarptautinį įsipareigojimą vadovauti NATO kontingentui Lietuvoje. Taigi turime ir papildomų saugumo garantijų.
Metai buvo ir sunkūs, ir rezultatyvūs. Labai tikiuosi, kad kiti metai taip pat bus rezultatyvūs ir pozityvūs. Be to, yra daug vilties, daug vilties mūsų žmonės deda į naujokus ir naująją valdžią. Tikiuosi, kad bus tik geriau.
