D.Grybauskaitė susipažins, kaip Kaunui pavyko rasti alternatyvias globos formas vaikų namams, galimybes padėti probleminėse šeimose augantiems vaikams, kurti socialiai saugią aplinką, pranešė prezidentūra.
Nuo sausio 1-osios įsigaliojo prezidentės inicijuota Civilinio kodekso pataisa, pagal kurią iš šeimos paimti vaikai iki trejų metų į globos namus gali patekti tik išimtiniais atvejais ir būti juose ne ilgiau kaip tris mėnesius.
Prezidentūra savo pranešime pažymi, kad apie du trečdaliai savivaldybių „net nesiruošė šio įstatymo įsigaliojimui prisidengdamos teisės aktų ar lėšų stoka“. Iš šiuo metu veikiančių 93 globos įstaigų 64-ių steigėjas yra savivaldybės.
Iš viso Kaune yra 5 vaikų globos namai, kuriuose gyvena 168 vaikai.
Tuo tarpu Kaunas pranešime įvardijamas kaip sektinas pavyzdys. „Kol kitos savivaldybės laukia formalaus teisinio reguliavimo, Kauno miestas vaikų gerovei skiria ypatingą dėmesį. Kaune socialinės rizikose šeimose auga 575 vaikai – tik 1,1 proc. visų miesto vaikų, kai, pavyzdžiui, Zarasuose – net 10 procentų, o visos Lietuvos mastu – vidutiniškai 5,6 proc. vaikų“, – rašoma pranešime.
Iš viso Kaune yra 5 vaikų globos namai, kuriuose gyvena 168 vaikai.
Vaikų gerovės centre „Pastogė“, kuriame lankysis prezidentė, dirba savivaldybės paruošti budintys globėjai – šie asmenys bet kuriuo paros metu yra pasirengę savo namuose priimti vaikus, kurie netenka tėvų globos ir jiems reikia užtikrinti saugią aplinką.
Pasak pranešimo, tokie globėjai Kaune dirba jau nuo 2016 metų, iš viso jų yra 10 – tai vienas didžiausių skaičių šalyje.
Prezidentė prieš keletą savaičių taip pat inicijavo pakeitimus dėl budinčių globėjų statuso įteisinimo, kad taip paskatintų visas savivaldybes aktyviau spręsti vaikų globos pertvarką. Jie šiuo metu svarstomi Seime.
Lietuva be vaikų globos namų yra vienas įvardijamų prezidentės antrosios kadencijos prioritetų.
