„Šie įstatymai valstybei yra be galo svarbūs. Nuo to, ar juos turėsime, ar ne, priklausys, ar Vyriausybė galės skirti pakankamai lėšų atlyginimų mokėjimui, socialinėms išmokoms bei pensijoms. Jei valstybė neturės šių įstatymų, tarptautinės rinkos neskolins tokiai valstybei ir mes neturėsime iš ko finansuoti savo gyvenimo“, – savo sprendimą paaiškino D.Grybauskaitė.
Ji priminė Vyriausybei iškėlusi keturis reikalavimus: nedidinti mokesčių, apsaugoti labiausiai pažeidžiamus visuomenės sluoksnius (senatvės pensininkus bei neįgaliuosius), taip pat vaikus auginančias motinas. „Šie pagrindiniai reikalavimai buvo įvykdyti“, – sakė prezidentė.
D.Grybauskaitė pabrėžė, jog daugiausia abejonių jai kelia laikinasis įstatymas, kuriame numatoma dvejiems metams sumažinti kone visas socialines išmokas, bei „Sodros“ biudžeto įstatymas. Prezidentės žodžiais, „trys ar keturi mažinimai yra ant konstituciškumo ribos“, trūksta proporcingumo. Tačiau, anot šalies vadovės, šias klaidas bus galima ištaisyti numatant senatvės pensijų bei neįgaliųjų pensijų kompensavimo mechanizmą.
Trys ar keturi mažinimai yra ant konstituciškumo ribos, – sakė D.Grybauskaitė.Paklausta, kaip vertina dabartinį Vyriausybės įsipareigojimą dėl išmokų kompensavimo, D.Grybauskaitė teigė reikalausianti, kad jis būtų įtvirtintas ne Vyriausybės nutarimu, o pridėtas prie įstatymo. „Aš tiesiogiai, pati asmeniškai, kontroliuosiu, kokį kompensacijos mechanizmą Vyriausybė priims iki liepos 1 dienos“, – sakė prezidentė. Ji nedetalizavo, koks būtent išmokų kompensavimas jai atrodytų tinkamiausias, tik pabrėžė, jog kompensavimas turėtų pradėti veikti tuomet, kai nustos galioti laikinasis socialinių išmokų perskaičiavimo įstatymas.
D.Grybauskaitė vylėsi, kad šie „sudėtingi, skausmingi karpymai tikrai turėtų būti paskutiniai“. „Valstybė demonstruoja galimybę suvaldyti savo finansus, (kitų metų) biudžeto deficitas panašus, kaip ir 2009 metais, tarptautinės rinkos, nuo kurių priklauso Lietuvos ekonomika, pradeda atsigauti. Taigi mūsų ekonomikos atsigavimo ženklai tikrai turėtų pasirodyti kitų metų antroje pusėje. Tai suteikia vilties, kad valstybė šį sunkmetį su tokiu sudėtingu biudžetu, tokiomis skausmingomis priemonėmis, bet atlaikys“, – kalbėjo prezidentė.
Prognozuojamos 2010 metų valstybės pajamos – 13,378 mlrd. Lt, o išlaidos – 18,308 mlrd. Lt. Numatomas valstybės biudžeto deficitas – 4,929 mlrd. Lt, arba 5,9 proc. BVP.
Su ES parama kitų metų valstybės biudžeto pajamos turėtų būti beveik 21,27 mlrd. Lt, o išlaidos – 26,2 mlrd. Lt.
Planuojamas grynojo skolinimosi limitas – 8,96 mlrd. Lt. Iš viso kitais metais ketinama skolintis daugiau kaip 13 mlrd. litų.
Kitais metais „Sodros“ pajamos turėtų siekti 9,886 mlrd. Lt, išlaidos – 12,593 mlrd. Lt.
