Jis susitikime su šalies vadove užtruko ilgiau nei bet kuris kitas ketvirtadienį apsilankęs kandidatas – apie 40 minučių.
Po susitikimo R.Masiulis trumpai išdėstė, apie ką kalbėjosi su šalies vadove.
„Aptarėme sektorių. Bendrais bruožais kalbėjome, kokia svarbiausi reikalavimai šiam sektoriui keliami. Tai yra skaidrumas, efektyvumas, valstybės turto valdymas ir strateginiai projektai“, – išdėstė R.Masiulis.
Aš laikausi tokios pozicijos, kad valstybei dirbti yra garbė, – sako R.Masiulis.
Tačiau į detales jis nesileido. Nepasakė, nei koks planas laukia „Lietuvos geležinkelių“, nei apie Europos Komisijos rekomendaciją atskirti geležinkelių infrastruktūrą ir pervežimus, nei apie „Rail Baltica“.
„Kol kas nenorėčiau komentuoti. Jeigu būsiu paskirtas ministru, tada pristatysiu, kokie darbai planuojami“, – teigė R.Masiulis.
Prezidentės vyriausiosios patarėjos Daivos Ulbinaitės teigimu, prezidentė visiems kandidatams kelia skaidrumo ir tiesioginiam pareigų vykdymui bei deramo atstovavimo Lietuvai užsienyje reikalingos kompetencijos kriterijus.
Susisiekimo ministru siūlomas 47-erių ekonomistas, tarptautinių santykių ir politikos išsilavinimą turintis R.Masiulis kadenciją baigiančioje Vyriausybėje nuo 2014 metų rugsėjo dirba energetikos ministru.
Dirbti valstybei – garbė
R.Masiulis tikino negalintis atsakyti, kodėl nauja valdžia nutarė jo kandidatūrą dabar teikti į susisiekimo ministrus.
„Reikėtų klausti tų žmonių, kurie siūlo. Jeigu mato manyje potencialą, tai aš dėkingas, man tai – didelė garbė, bet ne aš tai turėčiau komentuoti“, – sakė kandidatas.
R.Masiulis teigia kol kas negalvojantis, kad gerai išmano susisiekimo sektorių ir, kas jam labiau patinka – energetika ar susisiekimas – dar negalintis spręsti.
„Aš laikausi tokios pozicijos, kad valstybei dirbti yra garbė. Jeigu kažkas mato manyje potencialą, tai tuos iššūkius reikia priimti“, – kalbėjo kandidatas.
Pasak jo, gal sunkiau jam būtų vadovauti švietimo ar kultūros ministerijoms, o ir susisiekimas, ir energetika – ekonomikos dalys, todėl jam, kaip ekonomistui, jos abi artimos.
Iki 2014-ųjų R.Masiulis vadovavo naftos krovos bendrovei „Klaipėdos nafta“. Prieš tai jis buvo dabar jau panaikintos energetikos bendrovės „Leo LT“ verslo vystymo direktorius ir valdybos narys, 14 metų jis dirbo įmonėse „Arthur Andersen“ ir „Ernst & Young“, kur vadovavo energetikos sektorių aptarnaujantiems padaliniams.
Nepartinis R.Masiulis yra vedęs, turi du sūnus. Jo brolis – telekomunikacijų bendrovės „Tele2“ generalinis direktorius Petras Masiulis.
R.Masiulis pažada nusišalinti nuo bet kokių klausimų, kurie gali būti susiję su brolio vadovaujama įmone, sprendimo, kaip iki šiol nusišalindavo nuo klausimų, susijusių su „Klaipėdos nafta“.
„Jeigu susidarytų situacija ir būtų galimybė tokiam konfliktui, aš nuo tokių klausimų nusišalinsiu. Man tai nėra naujiena. Kai buvau paskirtas energetikos ministru turėjau nusišalinti nuo „Klaipėdos naftos“ klausimų sprendimo. Tą buvau padaręs. Taip pat yra deklaracijos, kur viešai deklaruojamas potencialus interesų konfliktas. Tą padarysiu“, – sakė jis.
R.Masiulis pripažino, kad Susisiekimo ministerijoje vadovausis tais pačiais principais, kurių laikėsi imdamasis darbo efektyvinimo reformų Energetikos ministerijoje.
R.Masiulis pas prezidentę atvyko ryšėdamas žalią kaklaraištį ir tikino jau iš kolegų sulaukęs pokštų, kad ėmė taikytis prie valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partijos.
„Stebėtinas sutapimas. Šį kaklaraištį pasirišau pirmą kartą šiais metais ir pataikiau tuo metu, kai pasiūlė mane ministru. Juokėsi jau ir bendradarbiai“, – kvatojo kandidatas.
