„Naujoji prokuratūros vadovybė tikrai daug dėmesio skiria visoms rezonansinėms byloms, šiai – taip pat. Labai tikiuosi, kad turėsime gilesnį ir objektyvesnį tyrimą“, – žurnalistams sakė prezidentė.
Pirmadienį sueina ketveri metai, kai Lietuvos pareigūnas neaiškiomis aplinkybėmis Breste iškrito pro viešbučio langą.
Tirdami V.Pociūno mirties aplinkybes Generalinės prokuratūros prokurorai du kartus buvo padarę išvadą, kad jo žūtis buvo nelaimingas atsitikimas, ir ikiteisminį tyrimą nutraukę, tačiau po skundų teismui tyrimas atnaujintas trečią kartą.
Generalinė prokuratūra sako per pastaruosius metus papildomai apklaususi per šimtą liudytojų, atliko kitų tyrimo veiksmų.
„Džiaugiuosi, kad reikalai pajudėjo“, – sakė D.Grybauskaitė.
Pirmadienio vidurdienį V.Pociūno žūčiai paminėti Vilniuje surengtas koncertas. Jame susirinkę per šimtas daugiausia vyresnių žmonių klausėsi Veronikos Povilionienės, Kosto Smorigino ir Olego Ditkovskio atliekamų dainų. Renginyje nebuvo oficialių kalbų.
Renginį organizuojančios Piliečių santalkos atstovas Darius Kuolys po koncerto žurnalistams sakė, kad į Daukanto aikštę susirinkę žmonės tikisi tiesos.
„Čia suėję žmonės tikisi, kas Lietuvos valstybė yra pakankamai stipri, kad galėtų tiesą išsiaiškinti ir tiesos nebijoti. Tiesa reikalinga, kad mūsų valstybės pamatai būtų tvirtesni“, – dėstė jis.
D.Kuolio teigimu, kasmet V.Pociūno žūčiai prisiminti organizuojamais renginiais, be kita ko, norima valdžiai priminti, kad neišsiaiškinę visų karininko žūties aplinkybių ir ją lydėjusios istorijos „mes gyventi savarankišką, laisvą gyvenimą vargiai galime“.
„Be tiesos, be šitos bylos išnarpliojimo iš tikrųjų mes esame pasmerkti gyventi savivaliaujant anoniminėms grupėms ir viešumoje vysktant tokiems ciniškiems svarstymams, kurių buvo labai daug ir kurie, deja, išlieka“, – teigė D.Kuolys.
Jo vertinimu, tiesos atskleidimas yra laiko klausimas. Gerokai pesimistiškiau nusiteikęs parlamentaras, V.Pociūno bičiulis Kęstutis Masiulis.
„Nelabai aš, tiesą sakant, tikiu, kad tiesa dabar jau bus išaiškinta, kad ją galima išsiaiškinti. Aš savo nuomonę turiu, kad pakankamai aukšti Lietuvos pareigūnai, svarbių tarnybų vadovai anksčiau nenorėjo, kad tiesa būtų išsiaiškinta, norėjo, kad jinai būtų pamiršta, kad jinai būtų užmaskuota ir netgi supurvinta. O jie turėjo visas galimybes falsifikuoti faktus, jų nerinkti. Dabar, kai praėjo ketveri metai, sunku ką nors rasti. Galų gale neabejoju, kad ir Baltarusija per daug didelio intereso neturėjo“, – žurnalistams kalbėjo K.Masiulis.
Parlamentaras prisiminė, kad V.Pociūnas jam ne kartą yra pasakojęs apie turimą informaciją. Daugiausia jis jos esą turėjo apie energetikos klausimus.
„Man VSD teko dirbti 1999 metais, gana seniai, ir jau tada jis pasakojo, kokios yra schemos užvaldyti Lietuvą. (...) Kaip organizuojami pinigai būtent neparduodant Lietuvai dujų tokiu būdu, kokiu Lietuva nori pirkti, bet verčiant pirkti per tarpininkų įmones ir sudarant didžiulius pelnus toms įmonėms, kurios iš esmės nieko kito nedaro, kaip pasiima pasienyje už dyką didžiulius pinigus, milijonines pinigų sumas. Tie pinigai tampa legalūs ir galima daryti įtaką politikams, žiniasklaidą, formuoti žmonių nuomonę“, – pasakojo K.Masiulis.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas minėjime žurnalistams sakė, kad iš VSD gautos vadinamosios 12 pažymų turėtų padėti atsakyti į ankstesniame parlamentiniame tyrime likusius klausimus.
„Šiuo atveju, kai kalbame apie gautus dokumentus, manau, rugsėjo 8 dieną komiteto nariai apsispręs. Pirmiausia kaip atsakyti į tą klausimą, kuris buvo paliktas neatsakytas praėjusio parlamentinio tyrimo metu (...) Aš manau, kad Seimas turės vienaip ar kitaip atsakyti į tą klausimą“, – sakė jis.
2006 rudenį po V.Pociūno žūties NSGK pradėjo parlamentinį VSD veiklos tyrimą, per kurį komitetui nepavyko gauti minėtų pažymų. Tuo remdamasis komitetas tuomet negalėjo atsakyti į Seimo iškeltą klausimą dėl galimų korupcinių ryšių.
Praėjusią savaitę NSGK pranešė šias pažymas gavęs.
