Tai ji pareiškė Prezidentūroje ketvirtadienį vykusioje apskritojo stalo diskusijoje „Visuomenės atstovų dalyvavimas vykdant teisingumą“. Prezidentė taip pat teigė, kad ministerijos parengta visuomenės apklausa dėl tarėjų yra neprofesionali.
„Iš tų klausimų ir formuluočių klausimų, kurie yra primityvūs ir neprofesionalūs, darant iš tūkstančio žmonių reprezentatyvią apklausą su tokiais klausimais gausi tai, ko klausi. Todėl šiandien ir prasideda forumas. Todėl, kad pateiktas įstatymo projektas yra vienpusiškas, siauras ir be diskusijų parengtas bei, profesionalumo prasme, nykokas“, – sakė šalies vadovė.
Vėliau patikslinta, kad ministerija parengė ne įstatymų pataisas, o tik apibendrino pasiūlymus.
„Aišku, pirmiausia yra apsisprendimas, ar apskritai tarėjų reikia. Mūsų nuomone, tai nebediskutuotinas klausimas. Tarėjų reikia, ir dabar klausimas – kokių. Diskutuojant tiek su mokslininkais, tiek su teisėjais ir panašiai, buvo tiesiog bandyta atsakyti į tą klausimą ir buvo prieitos tam tikros išvados ir jos buvo pabandytos išdėstyti teisine kalba bandant tikrai labai laisvai improvizuoti“, – BNS aiškino teisingumo viceministras Tomas Vaitkevičius.
Pasak prezidentės, Teisingumo ministerija parengtuose pasiūlymuose atspindėjo savo nuomonę ir „skubotai padarė apklausą, kad pagrįstų savo poziciją“.
Prezidentės teigimu, teismų sistemą „į kurią nors pusę keisti, matyt, verta, nes žmonių pasitikėjimas teismais rodo, kad taip gyventi ilgai tikrai negalėsime“, todėl ji pakvietė diskusijos dalyvius bendradarbiauti rengiant teismų pertvarkos koncepciją ir sakė inicijuosianti tam darbo grupę.
T.Vaitkevičius savo ruožtu pažymėjo, kad reikia nustoti diskutuoti dėl paties tarėjų instituto reikalingumo ir pradėti spręsti konkretesnius klausimus
Spalį ministerijos užsakymu atlikta visuomenės apklausa, kurią vykdė bendrovė „Vilmorus“, parodė, kad 35 proc. respondentų sutiktų, jog nagrinėjant jų bylą teisme kartu su teisėju dalyvautų visuomenės atstovai, beveik 12 proc. su tuo sutiktų tik tada, jei visuomenės atstovai turėtų patariamojo balso teisę, daugiau kaip 6 proc. sutiktų tik tada, jeigu visuomenės atstovai turėtų sprendžiamojo balso teisę kartu su teisėju. 20 proc. apklaustųjų nesutiktų su visuomenės dalyvavimu.
