Taip pat rekomenduojama sukurti nuolatinę kultūros procesų stebėsenos, analizės ir strateginio planavimo sistemą, kultūrai skiriamas valstybės biudžeto lėšas laikyti ilgalaike investicija, sukurti kultūros ekonomikos indėlio į bendrojo vidaus produkto (BVP) skaičiavimo metodologiją ir pasiekti, kad iki 2020 metų į kultūrą ir kūrybos ekonomiką valstybė investuotų adekvačiai šios srities sukuriamai BVP daliai.
Pagal gairių projektą, būtina „kultūros politiką susieti su kitomis valstybės politikos sritimis ir sukurti veiksmingą institucijų bendradarbiavimo modelį“, suteikti platesnius įgaliojimus Kultūros ministerijai vykdant tarpsektorinę politiką kartu su kitomis ministerijomis.
Seimui patvirtinus šį projektą, Vyriausybei bus pavesta parengti Gairių įgyvendinimo planą.Pagal projektą, dėmesys turtėtų būti skiriamas tie profesionaliam menui, tiek vietos bendruomenių meninei saviraiškai.
Numatoma sudaryti tinkamas sąlygas profesionaliam menui kurti, remti vertingomis žiniomis ir kūrybiniais gebėjimais grindžiamą meno profesionalų veiklą, užtikrinti deramą profesionalios kūrybos sklaidą Lietuvoje ir užsienyje, kuriant kultūros bendradarbiavimo su kitais sektoriais modelius, stiprinti meno poveikį visuomenei, o skatinant meninės kūrybos įvairovę ir kultūros sektoriaus nepriklausomumą, prioritetą teikti turinio kokybei.
Siekiant kultūrą padaryti prieinamesnę, numatoma formuoti bendrą ūkio ir kultūros politiką, įgyvendinti ją regionuose, per kultūrinį švietimą stiprinti kultūros vartojimo poreikį, skatinti kultūra grįstos ekonomikos plėtrą regionuose, stiprinti regionų savitumą ir kūrybingai jį panaudoti, sudaryti palankias sąlygas vietos bendruomenių meninei saviraiškai, skatinti naujas kultūrinio gyvenimo ir žmonių bendravimo formas, ugdyti socialinius ir pilietinius jų gebėjimus.
Taip pat numatoma kultūros politiką sieti ne tik su dabartine Lietuvos teritorija, bet aprėpti visą emigracijos tinklą, rūpintis Lietuvos kultūros paveldu užsienyje, suformuluoti aiškias ilgalaikes kultūros sklaidos užsienyje kryptis.
Be kita ko, gairių projekte kalbama ir apie būtinybę suformuoti integralios paveldo apsaugos politiką, užtikrinti darnų vystymąsi derinant paveldosaugos ir gamtosaugos tikslus su urbanistine plėtra bei erdviniu planavimu.
Išsiuntusi Lietuvos kultūros politikos kaitos gairių projektą Seimui ir Vyriausybei, D.Grybauskaitė pasiūlė Seimui pavasario sesijos metu kartu su visuomene jį apsvarstyti. Seimui patvirtinus šį projektą, Vyriausybei bus pavesta parengti Gairių įgyvendinimo planą.
Lietuvos kultūros politikos kaitos gairių projektą parengė prezidentės potvarkiu sudaryta darbo grupė, kurioje dirbo Lietuvos meno kūrėjų asociacijos, kultūros ir meno, akademinės bendruomenės ir Kultūros ministerijos atstovai. Rengiant dokumentą buvo konsultuojamasi su kultūros bendruomene, teigia prezidentės spaudos tarnyba.
