Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Prezidentės atstovė: Lietuva pasiūlymą dėl Ignalinos AE uždarymo finansavimo vertina kritiškai

Ignalinos atominė elektrinė
Agnės Radzevičiūtės nuotr. / Ignalinos atominė elektrinė
Šaltinis: BNS
0
A A

Lietuva kritiškai vertina pasiūlymą dėl Ignalinos atominės elektrinės uždarymo finansavimo Europos Sąjungos (ES) lėšomis, tačiau kitą savaitę vyksiančiose aukščiausio lygio derybose svarbu atsižvelgti į visą finansinį paketą, ketvirtadienį sakė prezidentės Dalios Grybauskaitės atstovė spaudai.

Tai Daiva Ulbinaitė teigė BNS komentuodama šiomis dienomis pateiktą pasiūlymą, pagal kurį Ignalinos AE uždarymo projektams 2014-2017 metais būtų skiriama 210 milijonų eurų. Šis skaičius numatomas Europos Vadovų Tarybos pirmininko Hermano Van Rompuy šią savaitę pateiktame pasiūlyme dėl 2014-2020 metų ES biudžeto projekto, kuris nutekėjo į žiniasklaidą.

„Šis pasiūlymas nėra naujas. Jį, kaip ir anksčiau, vertiname kritiškai“, – BNS sakė D.Ulbinaitė, komentuodama pateiktus skaičius.

Ji pabrėžė, kad derybose Lietuvai yra svarbios trys pozicijos – žemės ūkio, struktūrinių fondų ir Ignalinos atominės elektrinės uždarymo finansavimas.

„Todėl derybų metu Lietuva sieks naudingiausio bendro finansinio paketo“, – sakė prezidentės atstovė.

Anot diplomatų, Lietuva ne tik siekia daugiau ES paramos Ignalinos AE uždarymui, bet ir nori, kad numatant finansavimą nebūtų numatyta 2017 metų data, taip neužveriant galimybės finansavimą iš ES gauti ir vėliau.

Lietuva yra skaičiavusi, kad iki 2020 metų Ignalinos AE uždarymui reikia apie 770 mln. eurų.

ES šalių vadovai dėl 2014-2020 metų biudžeto tikisi sutarti kitą savaitę Briuselyje vyksiančiame viršūnių susitikime. Daugiausia į ES biudžetą mokančios šalys Vokietija, Prancūzija ir Didžioji Britanija ragina apkarpyti Europos Komisijos pasiūlytą daugiau nei trilijono eurų biudžetą, sakydamos, kad taupymas būtinas ir šioje srityje. Tai kelia nerimą Lietuvai ir kitoms skurdesnėms ES šalims, kurios gauna paramą iš ES Sanglaudos fondų.

Lietuva siekia, kad Baltijos šalims būtų numatyta išimtis, skaičiuojant lubas struktūrinei paramai gauti, nes pagal bendrą taisyklę apribojimus numatoma sieti su bendruoju vidaus produktu, kuris krizės metu Baltijos šalyse smuko itin smarkiai. Baltijos šalys taip pat siekia, kad išmokos jos žemdirbiams sparčiau artėtų prie ES vidurkio.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min