Už įstatymo svarstymą pasisakė 103, prieš buvo 3 Seimo nariai. Jeigu balsuojančių „prieš“ būtų buvusi dauguma, parlamentas būtų apskritai atmetęs naująją įstatymo redakciją ir būtų likęs galioti senasis įstatymas.
Pusantrų metų Seime ruoštą įstatymo redakciją lapkritį vetavo D.Grybauskaitė. Šalies vadovės motyvus ketvirtadienį parlamentarams pristatė jos patarėja Solveiga Cirtautienė. Ji pabrėžė, kad prezidentė supranta, koks svarbus šis klausimas tautai ir ypač emigrantams. Todėl D.Grybauskaitė sveikina daugumą naujojo įstatymo nuostatų, bet mato galimų prieštaravimų Konstitucijai dviejuose dokumento straipsniuose. Vienu iš jų numatoma, kad du pasus galėtų turėti tie po nepriklausomybės atkūrimo iš Lietuvos išvykę tautiečiai, kurie gavo kitos Europos Sąjungos ar NATO šalies pilietybę. Prezidentės vertinimu, tokia nuostata prieštarauja Konstitucijos straipsniui, kur nurodoma, kad Lietuvos piliečiui dar viena pilietybė gali būti suteikiama tik pavieniais atvejais. Be to, vienose šalyse gyvenančių lietuvių išskyrimas iš kitų pažeidžia lygiateisiškumo principą.
Tam tikra prasme tai yra problemos sprendimo imitavimas. Šiandien reikia kalbėti apie realias socialines ekonomines priemones, kurios skatintų tiek gyvenančius čia, tiek išvykusius lietuvius gyventi Lietuvoje, kurti savo ir savo vaikų ateitį, – sakė S.Cirtautienė.Pristatydama prezidentės argumentus ir atsakydama į Seimo narių klausimus S.Cirtautienė akcentavo, kad, D.Grybauskaitės nuomone, naujos redakcijos Pilietybės įstatymas skatintų lietuvius emigruoti, o valstybė turi skatinti piliečius gyventi Lietuvoje.
„Tam tikra prasme tai yra problemos sprendimo imitavimas. Šiandien reikia kalbėti apie realias socialines ekonomines priemones, kurios skatintų tiek gyvenančius čia, tiek išvykusius lietuvius gyventi Lietuvoje, kurti savo ir savo vaikų ateitį“, – sakė prezidentės atstovė.
Nepritaria ir dėl pilietybės teikimo išimties tvarka
Taip pat D.Grybauskaitei kelia abejonių naujai parengto įstatymo nuostata, kad Lietuvos pilietybė išimties tvarka galėtų būti suteikta, „kai tai sietina su Lietuvos vardo garsinimu mokslo, ekonomikos, kultūros, meno ir sporto srityse, jai atstovaujant šiuo metu ar ateityje“.
S.Cirtautienė priminė, kad Konstitucinis Teimas 2006 metais jau yra pripažinęs, kad panaši nuostata prieštarauja Konstitucijai. Esą asmuo, pretenduojantis į Lietuvos pilietybę, privalo jau turėti nuopelnų Lietuvai.
Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas Žilvinas Šilgalis tikino, kad dabartinė tvarka pernelyg sudėtinga: „Norėčiau paklausti: kaip galima nusipelnyti Lietuvai sportininkui, kuriam nesudaromos galimybės tai Lietuvai atstovauti? Susidaro toks užburtas ratas.“
„Deja, kaip ir buvo diskutuota su teisės ekspertais, šiandien mus visus riboja Konstitucija, kuri numato, kad nuopelnai turi būti neabejotini ir padaryti praeityje. Vienintelis būdas – Konstitucijos keitimas“, – atsakė S.Cirtautienė. Tačiau, anot jos, jeigu būtų apsispręsta keisti pagrindinį šalies įstatymą, tektų apsispręsti: ar investuoti į tuos sportininkus bei kultūrininkus, kurie kurie gyvena Lietuvoje, ar investuoti į užsieniečius.
Prezidentės pastabos dabar bus svarstomos Seimo komitetuose. Į plenarinių posėdžių salę naujos redakcijos Pilietybės įstatymas turėtų grįžti kitą ketvirtadienį.
