Įvertinęs projektą dėl E.Baranausko skyrimo, Teisės departamentas atkreipia dėmesį, jog „Aukščiausiojo teismo teisėju gali būti skiriamas teisės krypties socialinių mokslų daktaras ar habilituotas daktaras, turintis ne mažesnį kaip dešimties metų teisinio pedagoginio darbo stažą“.
Pasak Seimo Teisės departamento vadovo Andriaus Kabišaičio, ar kandidatas atitinka reikalavimus priklauso nuo to, kaip būtų traktuojama Teismų įstatymo formuluotė.
„Aš nežinau, kaip jie traktuoja įstatymą skaičiuodami stažą, ar nuo daktaro laipsnio įgijimo dienos, ar bendrą pedagoginį. Mes tik atkreipiame dėmesį, jog, skaičiuojant stažą, kai buvo įgytas daktaro laipsnis, metų nepakanka“, – BNS sakė A.Kabišaitis.
Tuo tarpu prezidento patarėjos Aušros Rauličkytės teigimu, išaiškinimą, kaip turėtų būti traktuojama įstatymo nuostata, yra pateikusi Teisėjų taryba.
„Klausimas dėl įstatymo formuluotės buvo jau iškilęs anksčiau, todėl Teisėjų taryba 2004 metais pateikė išaiškinimą dėl bendros praktikos skaičiuojant stažą, išaiškinime sakoma, jog pedagoginis stažas skaičiuojamas ne nuo laipsnio įgijimo datos, bet ir ligi to laiko, ir tokia praktika iki šiol buvo vadovaujamasi. Jeigu įstatymo leidėjas manytų, kad tvarka yra keistina, būtų pakeitęs teisinį reguliavimą“, – BNS sakė A.Rauličkytė.
E.Baranauskas yra Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Verslo katedros docentas ir šios katedros vedėjas.
Pagal Konstituciją, Aukščiausiojo Teismo teisėjus skiria Seimas prezidento teikimu. Teisėjai, atitinkantys kvalifikacinius reikalavimus, patys registruojasi Teisėjų karjeros siekiančių asmenų registre ir tokiu būdu informuoja apie ketinimus kandidatuoti į Aukščiausiojo Teismo teisėjų pareigas.
