Dienoraščio stiliumi parašytoje knygoje V.Adamkus prisimena 2008 metų lapkričio 9 dienos susitikimą su D.Grybauskaite Turniškėse.
Kadenciją baigęs prezidentas rašo, kad D.Grybauskaitė pažėrė kritikos 2009 metų biudžetui. Vėliau kalba pasisuko apie prezidento rinkimus.
„D.Grybauskaitė papasakojo, kad konservatoriai jai siūlė pagalbą per rinkimų kampaniją, bet jinai esą jiems dar nieko neatsakiusi. Tačiau man užsiminus, kad V.Ušackas, nors ir būdamas ambasadorius, jau seniai taikosi į prezidento postą, D.Grybauskaitė įsiaudrinusi pasakė, jog tuomet kels savo kandidatūrą jau vien tam, kad sustabdytų šį asmenį“, – rašoma knygoje.
Po to, kai D.Grybauskaitė tapo prezidente, V.Ušackas užsienio reikalų ministro poste prabuvo vos pusmetį – iki 2010 sausio pabaigos.
Jo kėdė pradėjo klibėti tada, kai D.Grybauskaitė pareiškė nesutinkanti su ministro pareikšta nuomone, kad atlikto parlamentinio tyrimo metu nebuvo nustatyta faktų apie slaptą CŽV kalėjimą Lietuvoje. „Jeigu ponas V.Ušackas geriau žino už komisijos tyrimą ir tikrai yra tuo įsitikinęs, aš galiu jam tik palinkėti asmeninės sėkmės“, – 2009 pabaigoje žurnalistams kalbėjo prezidentė.
Vėliau ministras sulaukė ir daugiau priekaištų. Po mėnesio ji pareiškė nepasitikinti V.Ušacku, nes ministras „negali turėti asmeninės užsienio politikos ir ją vykdyti nederindamas su valstybės vadove, o kartais ir su ministru pirmininku“. V.Ušackui teko atsistatydinti.
Komentuodama galimybę jam likti diplomatinėje tarnyboje D.Grybauskaitė sakė, kad „kaip diplomatas jis buvo tikrai gana darbštus, bet kaip ministras – nelabai sėkmingas“.
Netrukus V.Ušackas buvo paskirtas specialiuoju Europos Sąjungos įgaliotiniu Afganistane.
