Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 birželio 23d. 11:11 , Atnaujinta: 2021 birželio 23d. 11:38

Prezidento patarėjas: ilgas nuotolinis ugdymas buvo klaida ir tapo nuostoliniu

Po prezidentūroje įvykusio sveikatos ekspertų tarybos susitikimo, kuriame buvo kalbama apie vakcinacijos spartinimą, vaikų emocinę sveikatą, jaunimo skiepijimą, apžvelgta epidemiologinė situacija, spaudos konferencijoje prezidento vyriausiasis patarėjas Simonas Krėpšta sakė, kad geroji žinia yra ta, jog praeitą parą Lietuvoje neužfiksuota nė vienos mirties nuo COVID-19.

Anot S.Krėpštos, dienų, kai nefiksuota mirčių nuo COVID-19, neturėjome jau labai seniai – nuo praėjusių metų spalio 14-osios, tad ši žinia išties yra labai gera.

„Tikėkimės, kad tokių dienų bus ateityje gerokai daugiau. Taip leidžia pagrįstai manyti gerėjančios tendencijos, mažėjantis užsikrėtimų skaičius“, – kalbėjo prezidento patarėjas.

Pavadino klaida

Taip pat jis teigė, kad ekspertų pasitarime kalbėta ir apie nuotolinį ugdymą, kokį poveikį karantinas padarė vaikų ir paauglių emocinei sveikatai ir mokymosi rezultatams.

„Matome blogas tendencijas, matome, kad buvo klaida taip ilgai turėti nuotolinį ugdymą. Kaip ekspertai įvardijo, tas nuotolinis ugdymas iš tiesų pavirto į nuostolinį ugdymą.

Daugiau kaip trečdalio vaikų rezultatai per karantiną pablogėjo. Beveik pusės vaikų emocinė sveikata taip pat suprastėjo, tai labai neraminantys signalai, kurie rodo, kad žvelgiant į kitus mokslo metus turime daryti viską, kad ugdymas grįžtų į kontaktinį būdą.

Turėjome vieną konkretų mokyklos pavyzdį, kuris parodė, kaip net įsibėgėjusios pandemijos laikotarpiu galima užtikrinti saugų vaikų buvimą mokyklose ir kontaktinį, pilnavertį ugdymą“, – kalbėjo S.Krėpšta.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Simonas Krėpšta
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Simonas Krėpšta

Prezidento patarėjas taip pat paminėjo, kad prezidentą neramina lėtėjantys vakcinavimo tempai.

Vakcinų yra, norinčių trūksta

„Kaip prezidentas sakė sausio mėnesį, liepą jau turėsime pakankamai vakcinų, kad pasiektume 70 proc. paskiepytų suaugusių žmonių ribą. Na ir šiandien matome, kad iki šitos ribos dar reikia paskiepyti 365 tūkst. asmenų. O šiandien ryte turime nepanaudotų daugiau kaip 400 tūkst. vakcinų.

Ateinantį mėnesį gausime dar milijoną papildomų vakcinų dozių. Tad vakcinų turime daugiau nei pakankamai, bet stokojame žmonių, ateinančių vakcinuotis“, – sakė S.Krėpšta.

Matome, kad buvo klaida taip ilgai turėti nuotolinį ugdymą. Kaip ekspertai įvardijo, tas nuotolinis ugdymas iš tiesų pavirto į nuostolinį ugdymą.

Vakcinavimo procesą reikėtų spartinti, sako S.Krėpšta, tikslinti priemones, skirtas konkrečioms žmonių grupėms – tarkim, artinti vakcinavimo centrus prie vyresnių žmonių. Jaunesnius žmones skatinti reikėtų kitais būdais.

„Prezidento nuomone, jeigu mes nepasieksime ambicingų tikslų vakcinuojant žmones, pasiekiant kolektyvinį imunitetą, didinsime riziką, jog rudenį vėl iškils karantino grėsmės ir būtinybės. Tą rodo Jungtinės Karalystės patirtis“, – teigė S.Krėpšta.

Patarėjo teigimu, institucijos vasarą turi ne atostogauti, o ruoštis rudeniui, nes svarbiausia dabar padaryti viską, kad vėl nereikėtų grįžti prie itin griežto karantino. Į tai reikėtų kreipti kuo didesnį dėmesį, raginti skiepyti kuo daugiau žmonių.

„Akivaizdu, kad situacija gerėja ir natūralu, kad laisvinti reikalavimus reikia, suteikti atokvėpio ir verslui, ir žmonėms. Bet kad nereikėtų grįžti, reikia spartinti vakcinavimą. Jeigu nepasieksime numatyto paskiepytųjų skaičiaus, tuomet rudenį vėl teks grįžti prie griežtesnių apribojimų“, – kalbėjo S.Krėpšta.

Emociniai sutrikimai

Prof. dr. Roma Jusienė, iš VU Filosofijos fakulteto, irgi akcentavo, kad ugdymo įstaigų uždarymas buvo per ilgas. Ji sakė jau prieš pusmetį su kolegomis apie tai kalbėjusi, bet nesprendžiamos problemos pereina į sutrikimus.

„Deja, šiuo metu turime maždaug trečdalį vaikų ir paauglių, siekiančių klinikinio sutrikimo lygį, kai kalbama apie emocinius sutrikimus. Tas labiausiai neramina.

Labai išreikšti ir dėmesio sutrikimai, negebėjimas susikaupti, susitelkti į užduotis ir pan. Bet svarbiausia tai motyvacijos mokytis sumažėjimas.

Labai svarbus dalykas, kai kalbame apie vaikus ir paauglius, pamirštama, kad būtina išlaikyti tą pusiausvyrą, galvojant apie grėsmes ir galimas žalas būtina išnaudoti visas galimybes. Rudenį turime kur daugiau galimybių, kurias turime išnaudoti ir kurias jau galėjome išnaudoti dabar. Turime nepamiršti ir ugdytojų – tėvų, mokytojų, specialistų, teikiančių jiems pagalbą. Dabar turime pervargimą, ypač specialistų, ugdytojų. Ir demotyvaciją – būtina investuoti į žmogiškuosius resursus, ne tik į technologijas“, – kalbėjo profesorė.

Ji pabrėžė, kad vaikai prislėgti, jaučia aukštą nerimo lygį, visa tai lemia ir savižalą, psichosomatinius sutrikimus – įvairaus pobūdžio skausmus: pilvo, galvos, kvėpavimo sutrikimai, kurie neturi aiškios medicininės priežasties, o signalizuoja apie emocines problemas.

„Labai išreikšti ir dėmesio sutrikimai, negebėjimas susikaupti, susitelkti į užduotis ir pan. Bet svarbiausia, ką matėme ir per pirmą karantiną, tai motyvacijos mokytis sumažėjimas“, – teigė R.Jusienė.

Nuo ES vidurkio atsiliekame

Prof. Kęstutis Petrikonis iš LSMU teigė, kad išanalizavus dabartinius skiepijimo skaičius įvairiose amžiaus grupėse ir palyginus su ES šalių duomenimis, atsiliekame apie 5 proc. nuo vidurkio skiepydami viena doze.

Pagal pilnai paskiepytus dar patenkame į dešimtuką. Ir išsiskiriame jaunesnių žmonių, iki 24 m. amžiaus skiepijime, nes anksčiausiai juos Lietuva pradėjo skiepyti – vakcinuoti egzaminams besiruošę abiturientai.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Kestutis Petrikonis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Kestutis Petrikonis

„Kalbant apie vyresnių žmonių skiepijimą, matome, kad esame priartėję prie 70 proc. ribos 60–80 metų grupėje, kas iš vienos pusės džiugina, iš kitos pusės matome, kad kitos šalys yra pralenkę ir labai stipriai. Dėl to mes pasiūlėme kelias rekomendacijas, viena iš jų taikyti skirtingo amžiaus grupėms skirtingus priemonių paketus, turėti aiškius tikslus, kokias priemones ir kada paleisti, nes vienu metu jos tikrai neveiktų“, – sakė profesorius.

Jis siūlė ieškoti motyvavimo priemonių ir vyresniems žmonėms, nes dabar siūlomos nėra pakankamos: „Siūlytume labiau įtraukti gydymo įstaigas, šeimos gydytojų centrus. Kadangi dabar vakcinų laikymas, transportavimas yra labai liberalizuotas, mums rodo, kad yra saugu laikyti mėnesį, transportuoti termosuose, tai galėtų būti skiepijama ne tik vaistinėse, bet ir pas šeimos gydytojus.

Siūlytume labiau įtraukti gydymo įstaigas, šeimos gydytojų centrus.

Motyvuoti galėtų individualus pokalbis, kai žmogus kreipiasi į šeimos gydytojus, negalvodamas apie skiepijimąsi, tada pokalbis apie vakcinos veikimą, saugumą, naujas atmainas, kad pilnas paskiepijimas didele dalimi apsaugo nuo naujų atmainų, galėtų veikti.“

Profesorius akcentavo, kad vaikų skiepijimu negalima užkamšyti suaugusiųjų skiepijimo problemų – jeigu nesugebame paskiepyti suaugusiųjų, nereiktų leistis žemyn. Nors tai irgi pagerina epidemiologinę situaciją.

„Delta atmaina ypač mėgsta jaunus žmones. Studentų, baigusiųjų studijas, skiepijimas turėtų būti labai svarbus prioritetas, kad galėtume rudenį grįžti į normalias studijas“, – teigė K.Petrikonis.

Rudenį gali būti ne tik delta atmaina

Profesorius teigė, kad ši ekspertų taryba nuo lapkričio buvo pateikusi daug rekomendacijų, bet ne į visas buvo atsižvelgta. „Viena buvo ankstinti antros „AstraZeneca“ vakcinos dozės laiką. Ilgas laikas tarp dozių galimai vienus atbaidė, bet ir atsirado kitų vakcinų, todėl ir rinkosi kitas žmonės“, – kalbėjo K.Petrikonis.

Jo teigimu, delta atmaina nėra paskutinė, kuri atsiras iki rudens, gali būti ir dar greičiau plintančių atmainų. Profesorius įspėjo, kad jeigu vakcinacija toliau lėtės, rudenį galime turėti ne pačią geriausią situaciją.

Jis pateikė Jungtinės Karalystės prognozes, kad esą paskiepijus daug žmonių, bet skiepijimo apimtims sumažėjus, buvo atsiverta, tad ėmė augti atvejų skaičius dėl delta atmainos. Todėl britai prognozuoja rudenį turėti pusę tiek atvejų, kiek būta per pirmąją bangą.

Profesorius akcentavo, kad ir Jungtinėje Karalystėje delta atmaina plinta ten, kur paskiepytųjų mažiau – Londone, kur pilnai vakcinuotųjų yra apie 50 proc., taip pat ir tarp jaunų žmonių, kurie dar mažiau skiepijosi. Todėl esą būtina skatinti vakcinaciją.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

15MAX

Grožio programa 360°

Atsakingai kuriamas šeimos verslas

Esports namai

Kiekvienas gali

URBAN˙/

Tausokime maistą kartu

Parašykite atsiliepimą apie 15min