Sekite 15min Google
„Specialiai dar šiandien domėjausi papildomai, tai mūsų tarnybos tokios informacijos neturi. Iš Baltarusijos pusės šiai dienai mes nematome padidėjusios grėsmės. Taip, yra tam tikri Rusijos kariniai objektai, tačiau naujų manevrinių dalinių, kurie tiesiogiai keltų grėsmę Lietuvos, Latvijos ar Lenkijos valstybėms, tikrai nematome“, – ketvirtadienį LRT laidoje „Dienos tema“ sakė D. Matulionis.
„Kita vertus, neatrodo, kad šiai dienai (Aliaksandras – BNS) Lukašenka būtų labai suinteresuotas dalyvauti tiesiogiai Rusijos vykdomame kare prieš Ukrainą. Jis bando kažkiek balansuoti, atkurti santykius su Vakarais, su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis. Todėl nei politiškai, nei praktiškai mes papildomų grėsmių iš Baltarusijos nematome“, – pridūrė prezidento patarėjas.
Taip jis kalbėjo po ketvirtadienį Lietuvoje apsilankiusios Baltarusijos opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos įspėjimų apie augančią karinę infrastruktūrą kaimyninėje šalyje.
Kaip rašė BNS, opozicijos lyderė teigė gaunanti informacijos apie tiek prie sienos su Ukraina, tiek pasienyje su ES valstybėmis Baltarusijoje statomą naują karinę infrastruktūrą.
Pasak S. Cichanouskajos, autoritarinis prezidentas A. Lukašenka, tarnaudamas Rusijos interesams, yra pasirengęs suteikti Baltarusijos teritoriją ir infrastruktūrą Aljansui pulti ar gąsdinti.
Savo ruožtu D. Matulionis pabrėžė, kad Lietuvos žvalgyba stebi situaciją Baltarusijoje ir iškart atkreiptų dėmesį į galimą Rusijos karinių pajėgų telkimą šioje šalyje.
„Jeigu būtų pastebėtas didėjantis Rusijos kariuomenės skaičius, o tą mes iš tikrųjų lengvai pastebėtume, (...) užsidegtų tam tikros lemputės, kurias mes turėtume stebėti ir imtis tam tikrų veiksmų tiek nacionaliniu, tiek Aljanso lygiu. Bet šiuo metu sakyčiau, kad Cichanouskajos teiginio mes negalime patvirtinti“, – sakė jis.
D. Matulionis taip pat teigė, kad Lietuva neturėtų siekti atkurti politinių santykių su Baltarusijos režimu, tačiau, jo nuomone, būtina išlaikyti komunikacinius kanalus, kurie padėtų išvengti galimos krizių eskalacijos.
„Tai nebūtinai turėtų būti kažkokiame aukštame politiniame lygyje. Net ir priešininkai, net ir kariaujančios šalys istorijoje visada turėjo komunikacinius kanalus, todėl šioje vietoje aš nematau problemos“, – kalbėjo prezidento patarėjas.
„O kad reikėtų kažkaip atkurti santykius su Baltarusija, kyla klausimas, kodėl. Toks retorinis klausimas. Mes nematome Baltarusijos geranoriškų veiksmų mūsų atžvilgiu ir Baltarusija toliau remia vienokia ar kitokia forma Rusijos karą prieš Ukrainą. Todėl manau, kad dar ne metas atšildyti santykių su Baltarusija“, – sakė D. Matulionis.
Tuo metu po susitikimo su Baltarusijos opozicijos lydere Seimo pirmininkas Juozas Olekas teigė, kad Baltarusijos geležinkeliai galėtų būti panaudoti Rusijos kariams ir ginkluotei gabenti, tačiau statomą infrastruktūrą Lietuvos tarnybos stebi ir kontroliuoja.
BNS rašė, jog dar antradienį Vokietija apkaltino Rusiją praėjusį mėnesį strateginiame Leipcigo oro uoste įvykdžius bandymą surengti hibridinę ataką, panaudojant droną su sprogmenimis, ir paskelbė apie diplomatines atsakomąsias priemones.
ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas (Kaja Kalas) sakė, kad vis įžūlesni Rusijos bandymai destabilizuoti Europą kelia vis didėjančią kraujo praliejimo riziką.
Pakurstydamas susirūpinimą dėl Rusijos ketinimų, CŽA vadovas Johnas Ratcliffe'as (Džonas Ratklifas) praėjusią savaitę netikėtai apsilankė Maskvoje, o JAV žiniasklaida pranešė, kad jis įspėjo Rusiją nepulti jokios NATO šalies.
Lietuvos krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas yra sakęs, kad Maskva svarsto Baltijos regione surengti atakas prieš kritinę infrastruktūrą, pasitelkdama ukrainietiškus dronus.
