Penktadienį sueina dešimties dienų terminas, per kurį šalies vadovas turi arba pasirašyti iš Seimo gautą įstatymą, arba jį vetuoti.
Prezidentūra laikosi pozicijos, kad įstatymas gali duoti naudos valstybei kovojant su organizuotu nusikalstamumu, korupcija, tačiau kelia klausimą dėl jo atitikties Konstitucijai.
Kaip BNS sakė prezidento atstovas spaudai Antanas Bubnelis, Konstituciniame Teisme įstatymas gali būti pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai dėl „neproporcingo žmogaus teisių ribojimo bei principo, kad įstatymai atgal negalioja, pažeidimo“.
Šalies vadovas G.Nausėda yra sulaukęs tiek raginimų vetuoti, tiek pasirašyti minimą įstatymą.
Prezidentūra nėra tiesiai atsakiusi, ar vetuos įstatymą, tuo tarpu valdančiųjų „valstiečių“ vadovas Ramūnas Karbauskis po susitikimo su prezidentu yra patvirtinęs, kad G.Nausėda grąžins įstatymą Seimui su savo pataisomis.
Pasirašyti įstatymą šalies vadovą ragina kai kurie politikai, tarp jų buvęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Vytautas Bakas, Centro partijos vadovas Naglis Puteikis, dėl įstatymo vetavimo į Prezidentūrą kreipėsi Lietuvos advokatūra.
Už įstatymą pasisakantis parlamentaras N.Puteikis pirmadienį spaudos konferencijoje Seime pažymėjo, jog konfiskavimo mechanizmas būtų taikomas tik teismo sprendimu ir tik korumpuotų ar nusikalstamam pasauliui priklausančių asmenų atžvilgiu.
„Jeigu jau kuriame gerovės valstybę, tai kurkime gerovės valstybę sąžiningiems žmonėms. Įstatymas numato, kad galėtų būti konfiskuojamas tik tas turtas, kuris įgytas iš korupcinių veikų ar dalyvaujant organizuotose nusikalstamose grupėse. Tai yra turtas, kurį valdantis asmuo negali pagrįsti savo pajamomis“, – sakė N.Puteikis.
Lietuvos advokatūra kreipimesi į prezidentą teigia, kad Turto civilinio konfiskavimo įstatymas kelia grėsmę žmogaus teisėms, teisinei valstybei bei demokratiniams teisės principams.
Advokatai kritikuoja, kad Seimas numatė galimybę konfiskuoti turtą, įgytą iki šio įstatymo priėmimo. Parlamentarai nustatė, jog įstatymas taikomas turtui, įgytam po 2010 metų gruodžio 11 dienos.
„Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų grįžtamoji galia neleidžiama“, – pabrėžiama Advokatūros pareiškime.
Seimas įstatymą dėl turto civilinio konfiskavimo priėmė sausio 14 dieną.
Pagal jį, asmens turtą būtų galima konfiskuoti, jei asmuo priklauso nusikalstamoms grupuotėms, įtariamas, kaltinamas ar nuteistas už sunkius ir kai kuriuos apysunkius nusikaltimus, pavyzdžiui, prekybą žmonėmis, plėšimą, turto prievartavimą, su kontrabanda, narkotikais susijusius korupcinius nusikaltimus.
Taip pat konfiskuoti turtą būtų leidžiama, jeigu jo vertė neatitinka asmens teisėtų pajamų, ir šis skirtumas viršija 100 tūkst. eurų.
Įstatymo šalininkai sako, kad turto civilinis konfiskavimas padės kovoti su korupcija. Kritikai tvirtina, kad šis įstatymas gali pažeisti nekaltumo prezumpciją ir neproporcingai apriboti žmonių teisę į nuosavybę.
Už įstatymą balsavo 73 Seimo nariai – jam pritarė ne tik valdančiosios koalicijos partijos, bet ir dalis konservatorių. Liberalai ir socialdemokratai projektui nepritarė.
