„Taip, galėtų Seimo politinės partijos pabandyti padiskutuoti ir susitarti dėl gynybos finansavimo po 2030 metų“, – Žinių radijui antradienį sakė V. Augustinavičius.
„Gynyba yra pamatinis valstybės tikslas ir reikėtų paieškoti tų bendrų vardiklių“, – pridūrė jis.
BNS rašė, kad šiuo metu šalies vadovai yra sutarę iki 2030 metų krašto apsaugai skirti 5-6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Šis finansavimas yra susietas su tikslu išvystyti Lietuvos kariuomenės diviziją ir pasirengti Vokietijos brigados priėmimui.
Valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė praėjusią savaitę taip pat pasiūlė strateginiuose dokumentuose įtvirtinti, kad didesnis nei 5 proc. BVP finansavimas gynybai išliks ir po 2030 metų.
Pasak V. Augustinavičiaus, svarstant apie finansavimo gynybai rodiklius yra svarbus tiek procentas nuo ekonomikos dydžio dėl tarptautinių įsipareigojimų, tiek tiksli lėšų suma.
Lietuva šių metų biudžete gynybai yra suplanavusi skirti 5,38 proc. BVP, apie 4,8 mlrd. eurų.
