Dabar populiaru
Publikuota: 2018 lapkričio 19d. 12:54 , Atnaujinta: 2018 lapkričio 19d. 15:59

Prezidentūra teisinasi dėl atšauktos kelionės į Latviją: mašina spėję nebūtume

Dalia Grybauskaitė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr. / Dalia Grybauskaitė

Prezidentė Dalia Grybauskaitė nebūtų spėjusi į pagrindinius šimtmečio renginius Latvijoje, jei būtų vykusi automobiliu, sako jos patarėjas Nerijus Aleksiejūnas. Pasak jo, apie lėktuvo gedimą buvo sužinota jau nuvykus į oro uostą ir dar viltasi, kad „Spartan“ pavyks sutaisyti. Paaiškėjus, kad gedimas nebus pašalintas, jau buvo per vėlu organizuoti kelionę kitaip.

„Pirmiausia, mes apie „Spartan“ gedimą sužinojome tik atvykę į oro uostą ir laukdami įsilaipinimo. Tada buvo žadama, kad lėktuvas bus sutvarkytas, teigiama, kad gedimas nėra labai didelis. Oro uoste pralaukėme beveik porą valandų.

Ir nuo to laiko, kai sužinojome, kad „Spartan“ nebevyks, nebegalės skristi, buvo per trumpas laikas, kad su mašina suspėtume į du pagrindinius renginius, kurie buvo skirti būtent pasveikinti Latviją ir Latvijos žmones – tai gėlių padėjimo ceremonija ir karinis paradas. Su mašina niekaip nebūtume suspėję“, – teigė N.Aleksiejūnas.

Jis atkreipia dėmesį, kad sienos kirtimo procedūra prezidentui sudėtingesnė nei eiliniam piliečiui.

„Yra ir ginklų derinimo procedūrų, ir protokolinių dalykų, turėtų atvažiuoti apsauga iš Rygos pusės pasitikti prie sienos“, – kalbėjo patarėjas.

Pasak jo, visi variantai buvo svarstomi, tartasi ir su Latvijos pareigūnais. Galiausiai nutarta operatyviai nufilmuoti sveikinimą ir kelionės atsisakyti.

Be gėlių padėjimo ceremonijos ir karinio parado, D.Grybauskaitė planavo dalyvauti šimtmečiui skirtame koncerte Nacionaliniame teatre ir renginyje Nacionalinėje bibliotekoje, kur ketino visų Lietuvos žmonių vardu pasveikinti Latviją šimtmečio proga ir padovanoti Vilniaus universiteto senųjų Lietuvos žemėlapių rinkinį. Šie renginiai vyko 16.30 ir 18 val.

Konkreti planuota sekmadienio darbotvarkė iš prezidentūros tinklalapio dabar pašalinta.

Nacionalinio transplantacijos biuro nuotr./Lėktuvas „Spartan“
Nacionalinio transplantacijos biuro nuotr./Lėktuvas „Spartan“

Kaip skelbė BNS, prezidentę Dalią Grybauskaitę į Latviją sekmadienį turėjusiam skraidinti kariuomenės orlaiviui „Spartan“ buvo sugedusi aukščio valdymo sistema.

Pasak Karinių oro pajėgų vado pulkininko Dainiaus Guzo, po tokio gedimo lėktuvas tampa nevaldomas, tačiau jis pašalintas per dieną.

„Sugedus trimeriui, nevaldomas tada būna lėktuvas, nepavyksta valdyti jo aukščio“, – BNS pirmadienį sakė karininkas.

„Vakare jis buvo pataisytas ir tas lėktuvas šiandien išvežė premjerą į Briuselį“, – pridūrė jis.

Lietuvos kariuomenė iš viso turi tris transporto orlaivius „Spartan“.

Vienas jų po pernai įvykusio gedimo dar remontuojamas, o kitas lėktuvas sekmadienį baigė vadinamuosius reglamento darbus, tačiau ryte juo skristi nebuvo galima, teigė Karinių oro pajėgų vadas.

„Antrajam orlaiviui baigėme reglamento darbus ir vakar jis buvo galutinai paruoštas. Taip kad vakar vakare jau turėjome du lėktuvus“, – kalbėjo pulkininkas.

Prezidentė sekmadienį turėjo vykti į Rygą dalyvauti Latvijos nepriklausomybės šimtmečio renginiuose.

Gedimo nesureikšmina: pasaulis visko matęs

Techninis lėktuvų parengimas turėtų atkreipti kariuomenės vadovybės ir krašto apsaugos ministro dėmesį, kalbėdamas apie savaitgalį sugedusį prezidentės lėktuvą LRT RADIJUI sako Seimo narys Arvydas Anušauskas. Anot jo, vis dėlto tokiose situacijose svarbiausias saugumas. Tos pačios nuomonės laikosi ir Mykolo Romerio universiteto docentas Saulius Spurga: „Pasaulis yra matęs visko. Nėra taip, kad pasaulis tik ir žiūri, kaip skraido prezidentė.“

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys A.Anušauskas tvirtina situaciją pirmiausia vertinantis iš saugumo pusės. Pasak jo, labai gerai, kad gedimas buvo pastebėtas, tačiau parlamentaras atkreipia dėmesį – Lietuva turi daug transportinės aviacijos, kurią būtų galima panaudoti.

„Be abejonės, visada norisi, kad tos mūsų aviacinės galimybės būtų paruoštos ir tie galimi nesklandumai būtų surasti dar anksčiau. Bet įvyko kaip įvyko. Rastas gedimas, nebuvo įmanoma jo pašalinti per trumpą laiką, todėl viskas užsitęsė. Bet kokiu atveju tas mūsų aviacijos pasirengimas ir techninis lygis turėtų atkreipti kariuomenės vadovybės ir krašto apsaugos ministro dėmesį“, – tvirtina A.Anušauskas.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Arvydas Anušauskas
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Arvydas Anušauskas

Paklaustas, ar ši situacija bus aptarta Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, A.Anušauskas to patvirtinti teigia negalintis: „Negalėčiau kalbėti už komitetą. Darbotvarkę formuoja pirmininkas. Manau, kad mes vis tiek gausime tą informaciją apie buvusį incidentą.“

Parlamentaras taip pat primena, kad jau anksčiau buvo svarstyta, ar Lietuva neturėtų įsigyti prezidentinio lėktuvo: „Tokių iniciatyvų buvo ir ne viena. Tačiau, kaip žinia, pigesnis variantas yra nuomotis, jeigu reikalas svarbus, negu turėti jį visą laiką ir išlaikyti neskraidantį. Tų vizitų yra gana daug, bet mes puikiai suprantame, kad tai kainuotų dideles pinigų sumas.“

Mykolo Romerio universiteto docentas S.Spurga susiklosčiusią situaciją taip pat vertina per saugumo prizmę. Jo aiškinimu, incidentas apmaudus, tačiau nereikia jo vertinti kaip itin svarbaus. Politologo teigimu, šiuo atveju svarbiausia nepamiršti saugumo.

„Kita vertus, reikia šaltu protu apgalvoti, kas atsitiko. [...] Matyt, pamokas reikėtų išmokyti. Galėtų būti numatyti tam tikri alternatyvūs keliai. Galbūt, kaip buvo užsiminta, reikėtų operatyviau patikrinti lėktuvą. Bet kokiu atveju nemanau, kad reikėtų labai sureikšminti šį įvykį“, – tikina S.Spurga.

Paklaustas, kokį Lietuvos įvaizdį tai formuoja, pašnekovas dar kartą tvirtina – to nereikia sureikšminti: „Pasaulis yra matęs visko. Nėra taip, kad pasaulis tik ir žiūri, kaip skraido prezidentė. Be abejo, čia visada yra dvi pusės. Iš vienos pusės, prezidentė turi išlaikyti orumą, turi gerai reprezentuoti mūsų šalį, bet iš kitos pusės, mes žinome, kad yra valstybių, kurios puikiai reprezentuojamos ir prezidentai skraido ne vienu lėktuvu, o keliais.“

Jis svarsto, kad saiką turinti valstybė, kuri per daug neišlaidauja, taip pat gali turėti gerą įvaizdį pasaulyje.

„Manau, kad techniniai gedimai visiems suprantami ir apmaudu, dar kartą pakartosiu, kad taip įvyko. Turbūt reikėtų ieškoti kitų kelių, tačiau tikrai nemanyčiau, kad reikėtų išpūsti, pernelyg sureikšminti šį įvykį“, – LRT RADIJUI sako S.Spurga.

Į Estiją taip pat nepavyko išskristi

Beje, birželį D.Grybauskaitei nepavyko išskristi ir į Estiją pasveikinti šios šalies žmonių su valstybingumo šimtmečiu. Prezidentė į Tartu miestą Estijoje neišskrido dėl prastų oro sąlygų.

Tartu vyko studentų „Gaudeamus“ dainų šventė ir oficialios iškilmės. Į jas atvyko Suomijos, Latvijos, Lenkijos, Islandijos bei Gruzijos prezidentai.

Festivalio pradžioje šalies vadovė turėjo sakyti sveikinimo kalbą Estijos žmonėms ir stebėti valstybės 100-mečiui skirtą iškilmingą Lietuvos, Latvijos ir Estijos studentų chorų bei folkloro ansamblių koncertą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera

Video

04:41
01:21
06:02

Dabar tu gali

Parašykite atsiliepimą apie 15min