Dabar populiaru
Publikuota: 2020 birželio 29d. 12:28 , Atnaujinta: 2020 birželio 29d. 12:50

Prezidentūroje aptarti Rusijos bandymai perrašyti okupacijos istoriją: dezinformacijos daugėja

Vladimiras Putinas
„Scanpix“ nuotr. / Vladimiras Putinas

Pirmadienį susirinkusi Valstybės gynimo taryba (VGT) svarstė Žvalgybos koordinavimo grupės pranešimą ir aptarė su tranzitu į Karaliaučių, „Rail Baltica“ įgyvendinimu susijusius klausimus. Taip pat – Rusijos bandymus perrašyti Baltijos šalių okupacijos istoriją ir skelbiamus planus reabilituoti Molotovo-Ribbentropo paktą.

Krašto apsaugos ministro Raimundo Karoblio teigimu, VGT svarstyta Seimo rezoliucija, susijusi su Rusijos bandymais revizuoti ir pateisinti Molotovo-Ribbentropo paktą.

Pasak R.Karoblio, tai – susirūpinimą keliantis, aktualus klausimas. Tačiau Kremliaus propagandinėje kampanijoje tai nėra naujas dalykas.

Ministras priminė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra pareiškęs, kad Lenkija kalta dėl Antrojo pasaulinio karo pradžios.

„Galų gale prisiminkime ir tą leitmotyvą, kuris vyravo ir 2014 metais, kad Krymas buvo Nikitos Chuščiovo dovana Ukrainai. Kai kurie kiti Rusijos Dūmos, įskaitant ir politikai, (sakė – red.past.), kad Klaipėda buvo Stalino dovana Lietuvai. Tai – vėl dezinformacinė kampanija, propagandinė kampanija“, – kalbėjo R.Karoblis.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Raimundas Karoblis
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Raimundas Karoblis

Anot jo, reikia tęsti darbą atremiant tokią dezinformaciją, ta linkme dirbti su kitomis valstybėmis ir jų institucijomis.

Kaip pastebėjo R.Karoblis, koronaviruso pandemijos metu Kremliaus propagandinių žinučių tik daugėjo.

Nors temos stabilizavosi, ministras sakė, kad yra daugiau šaltinių, per kurias Rusijos dezinformacinės žinutės yra platinamos.

„Todėl visiškai nenustebčiau, greičiausiai taip ir bus, kad tas intensyvumas reklamuojant tiek būtent Dūmos iniciatyvą dėl Ribbentropo-Molotovo pakto, tiek, aišku savaime, dėl Lenkijos. (...) Manau, kad tas leitmotyvas su bandymu ir toliau propaguoti tas žinias Rusijos, sakykime, straipsnį pritaikyti atskirų šalių auditorijoms ir panašiai, manau, tik didės“, – pabrėžė R.Karoblis.

Jis aiškino, kad yra trys adresatai, į kuriuos nukreiptos Kremliaus žinutės: vidinę auditoriją, mūsų šalies gyventojus ir mūsų sąjungininkus ES ir NATO.

Geležinkelių klausimas

Pasak prezidento Aplinkos ir infrastruktūros grupės vadovo, G.Nausėdos vyriausiojo patarėjo Jaroslavo Neverovičiaus, geležinkelis, kaip strateginė šaka, įgauna reikšmės.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Jaroslavas Neverovičius
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Jaroslavas Neverovičius

Ypač – turint mintyje naują Europos Sąjungos (ES) finansavimo laikotarpį, kur tam bus numatytos solidžios lėšos.

J.Neverovičius sakė, kad geležinkelių sektoriuje vyksta struktūrinės reformos, tam tikras rinkos liberalizavimas, arši konkurencinė kova.

„Todėl VGT formate turėjome tokią visa apimančią diskusiją“, – aiškino prezidento patarėjas.

J.Neverovičius sakė, kad VGT buvo sutarta dėl strateginės vizijos, nukreiptos į geležinkelių sektoriaus stiprinimą.

Patvirtintas įsipareigojimas Lietuvoje užtikrinti efektyvų veikiantį krovinių ir keleivių geležinkelio tranzitą į Karaliaučių.

Anot J.Neverovičiaus, stipriam Lietuvos geležinkelių sektoriui sukurti itin reikšmingas yra europinės vėžės „Rail Baltica“ projektas.

G.Nausėdos patarėjo teigimu, VGT nariai sutarė, kad visa nauja sukurta infrastruktūra Lietuvoje turi būti valdoma valstybei 100 procentų priklausančios įmonės.

Mūsų šalyje, kaip sakė J.Neverovičius, projektas puikiai vyksta ir tikrai gali būti įgyvendintas iki 2026 metų.

R.Karoblio teigimu, klausimas dėl geležinkelių yra svarbus ir per karinio mobilumo prizmę.

Šis klausimas tampa aktualus NATO ir ES darbotvarkėje.

„Natūralu, kad visas Baltijos regionas ir Lenkija yra traktuojami kaip vienas bendras gynybinis regionas. Ir tas projektas, kaip „Rail Baltica“, tikrai yra svarbus. Jeigu anksčiau buvo pirmiausia krovinių pervežimo ir laisvo patogaus keleivių judėjimo klausimai, tai šiuo atveju ta dimensija stiprėjanti. Kitas dalykas, aišku, kad mechanizmas ir paties valdymo „Rail Baltica“ projekto irgi turi būti tvarus ir atitikti nacionalinio saugumo interesus“, – komentavo R.Karoblis.

Svarsto saugumo klausimus

Pastarąjį kartą VGT rinkosi kovo mėnesį, prieš tai, kai šalyje dėl koronaviruso pandemijos buvo įvestas karantinas.

VGT yra valstybės institucija, kuri svarsto ir koordinuoja svarbiausius valstybės gynybos reikalus, įskaitant valstybės institucijų veiklą svarbiausiais valstybės saugumo užtikrinimo bei gynimo klausimais.​

Į ją įeina prezidentas, ministras pirmininkas, Seimo pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas.

Komentarai: 8

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Šiuolaikiškos studijos

Video

16:03
00:51
01:38

Esports namai

Susikurk savo vasaros namus su IKEA

URBAN˙/

Šaltibarščiai

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie 15min