Indeksą sudariusio Vilniaus politikos analizės instituto pranešime teigiama, kad sostinė gerokai lenkia kitas Lietuvos savivaldybes, ypač ryškus atotrūkis matomas vertinant ekonominį komponentą.
Klaipėdos, Kauno ir Šiaulių miestai su žiedinėmis didmiesčių savivaldybėmis sudaro antrąją savivaldybių grupę, kuri lenkia daugelį šalies savivaldybių.
Pagal apibendrintą indeksą, didmiesčių rodikliams nenusileidžia Mažeikių, Elektrėnų, Druskininkų, Marijampolės, Kretingos ir dar keletas savivaldybių.
Geresnius balus gavusios savivaldybės geografiškai yra netoli didžiųjų miestų, tuo metu „vėluojantys“ regionai išsidėstę atokiau, šalies šiaurės rytuose ir pietvakariniame Lietuvos pasienyje.
Autoriai atkreipė dėmesį, kad indekso lyderė Neringos miesto savivaldybė dėl regiono specifikos į palyginimą neįtraukta.
Skaičiuojant savivaldybių gerovės indeksą naudoti viešai prieinami 2018 metų oficialūs duomenys iš Statistikos departamento, Darbo biržos, Higienos instituto, Švietimo valdymo informacinės sistemos.
Indekse matuojami socialinio ir fizinio saugumo, ekonominiai, švietimo ir demografiniai rodikliai.
