Apie tai papasakojo šiuo metu Italijoje viešintis buvęs Jungtinių Valstijų karinės žvalgybos agentas Johnas Koehleris, kuris vėliau pasitraukęs iš žvalgybos tapo JAV prezidento Ronaldo Reagano patarėju.
Apsilankęs Vatikane J.Koehleris įsitikino, kad ten vis dar saugomas Jono Pauliaus II pontifikato archyvas, kurį sukaupė jėzuitas iš Jungtinių Valstijų Robertas Grahamas. Būtent šis dvasininkas ir atskleidė J.Koehleriui, kad tarp Maskvai dirbusių šnipų buvo daug lenkų kunigų. Duodamas interviu dienraščiui „La Stampa" amerikietis sakė, kad lenkų kunigai tapo savotiškais informatoriais tų, kuriems buvo pavesta surengti pasikėsinimą į Romos popiežiumi išrinktą garsųjį lenką. J.Koehleris patarė visiems, kurie tuo domisi, pastudijuoti Italijos teisėjo Fernando Imposimato, kuriam buvo pavesta atlikti tyrimą, darbo rezultatus.
Šiuo metu J.Koehleris yra pensininkas, todėl jis gali laisviau kalbėti apie tai, ką agentams pavyko išsiaiškinti po nepavykusio pasikėsinimo.
Šiuo metu J.Koehleris yra pensininkas, todėl jis gali laisviau kalbėti apie tai, ką agentams pavyko išsiaiškinti po nepavykusio pasikėsinimo. „Informacija, kurią turi sukaupę jėzuitai, labai gerai papildo tą medžiagą, kuri sukaupta atlikus tyrimą dėl bandymo nužudyti Joną Paulių", – sakė jis. Amerikietis pridūrė, kad „visų išaiškintų agentų pavardės yra toje 25 tūkst. puslapių byloje, kuri po kunigo R.Grahamo mirties 1997 metais, kai jam sukako 84-eri, buvo sukrauta į 200 dėžių ir asmeniškai paprašius popiežiui tebėra saugoma Vatikane".
Turino dienraščiui „La Stampa" J.Koehleris teigė greitai suprasiantis, kad „Vatikanas buvo tapęs didžiulio masto operacijos, kurią įsakė vykdyti KGB, centru". Jos dalyviai palaikė ryšius su popiežiaus tėvynainiais, t. y. lenkų kunigais, ir vienaip ar kitaip juos įtikino bendradarbiauti su saugumu. Užverbuoti kunigai turėjo perdavinėti informaciją tuomet Markuso Wolfo vadovaujamai VDR saugumo tarnybai „Stasi".
Kunigas R.Grahamas buvo labai kruopštus žmogus. Jis užfiksavo viską: kunigų pavardes, jų kilmės ir bažnytinių studijų vietą, susitikimus, įpročius, Bažnyčioje padarytą karjerą, užduotis, kurias kunigui skirdavo atlikti Vatikanas, tiesioginius kontaktus su popiežiumi. „R.Grahamas buvo neprilygstamas komunistų persekiotojas, tiesiog jauste jausdavo jų buvimą ir kai tik įsitikindavo, kad kuris nors iš jų yra šnipas, tuoj pat pranešdavo popiežiui, o šis diskretiškai išsiųsdavo nurodytą asmenį į Lenkiją", – pasakojo J.Koehleris Italijos laikraščiui.
Po Jono Pauliaus II mirties jo įpėdinis Benediktas XVI nutarė tas Amerikos jėzuito sukauptas skrynias įslaptinti. Tačiau J.Koehleris tokį sprendimą pavadino pakartotinai padaryta sunkia klaida. „Šaltasis karas jau senokai baigėsi ir būtų labai gerai, jei viskas, kas tuomet vyko, būtų išaiškinta", – įsitikinęs J.Koehleris. Be to, buvusio žvalgo nuomone, „vertėtų užgydyti žaizdas, atsivėrusias dėl to, kad tie, kurie šnipinėjo popiežių ir Bažnyčią, taip niekada ir nebuvo demaskuoti". „Per praėjusius metus nebuvo surengta nė vieno teismo ir nė vienas kunigas nebuvo suimtas. Daužniausiai šie šnipai toliau ramiai gyvena tuose Lenkijos miestuose, iš kurių yra kilę", – sakė buvęs prezidento R.Reagano patarėjas.
