Pirmą žingsnį Seimas žengė kovo pabaigoje, kai projektui pritarta tik jį palaikius opozicijos atstovams.
Už poligono steigimą balsavo 102 Seimo nariai, prieš buvo dešimt, susilaikė šeši parlamentarai.
Visi prieš balsavę politikai buvo iš valdančiųjų daugumos – septyni „Nemuno aušros“ parlamentarai, įskaitant ir partijos lyderį Remigijų Žemaitaitį, ir trys Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos nariai.
Toks kolegų balsavimas sulaukė didžiųjų koalicijos partnerių socialdemokratų kritikos. Šį klausimą aptarė ir praėjusią savaitę susirinkusi koalicijos taryba.
Po jos R. Žemaitaitis pakartojo tikrai nebalsuosiantis už naujo poligono kūrimą, tačiau neatmetė, jog dalis „Nemuno aušros“ frakcijos narių, per pateikimą nebalsavusių už poligoną, per svarstymą galėtų palaikyti projektą.
Tuo metu po praėjusią savaitę vykusios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos tarybos, šios partijos lyderis Aurelijus Veryga teigė, kad poligono steigimui palaikymą reiškė daugelis narių.
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas ne kartą yra sakęs, jog Kapčiamiesčio poligonas yra kritiškai svarbus šalies gynybos stiprinimui ir yra steigiamas dėl treniruočių poreikio nacionalinei divizijai bei šalyje dislokuojamai Vokietijos brigadai.
Numatomo poligono vietą Krašto apsaugos ministerija motyvuoja strategine teritorijos padėtimi prie vadinamojo Suvalkų koridoriaus, kuri yra tinkamiausia siekiant reikšmingai sustiprinti Lietuvos gynybinius pajėgumus.
Pagal projektą, Kapčiamiesčio poligono įkūrimas pripažįstamas ypatingos valstybinės svarbos krašto apsaugos srities projektu.
Jame nustatytos poligono teritorijos ribos. Numatyta, kad jo teritorija apims apie 14,6 tūkst. hektarų, kur šiuo metu yra beveik 2 tūkst. privačių sklypų, didžioji dalis jų – miško paskirties žemė.
Dėl šios priežasties svarstant projektą prie Seimo rinksis protestuotojai. Organizatorių teigimu, norima, kad sprendimai, susiję su Lietuvos miškais, būtų priimami „atsakingai ir įvertinus ilgalaikius valstybės interesus“.
„Kapčiamiesčio giria yra reikšminga Lietuvos gamtos ir kraštovaizdžio dalis, todėl visuomenė tikisi, kad sprendimai dėl tokių teritorijų bus priimami: įvertinus visus galimus padarinius aplinkai, užtikrinant skaidrų procesą, užtikrinant skaidrų procesą, įtraukiant visuomenę į diskusiją, apsvarstant galimas alternatyvas“, – rašoma „Už Lietuvos miškus“ organizuojamo renginio kvietime.
Kaip BNS informavo sostinės savivaldybė, pagal išduotą leidimą proteste galės dalyvauti iki 5 tūkst. žmonių.
Panaši sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ organizuota akcija Vilniuje vyko ir kovą, tuomet į ją susirinko kelios dešimtys žmonių.
Seimas taip pat svarstys siūlymą dvigubai padidinti 2024 metų lapkritį įkurto Tauragės karinio poligono teritoriją, ji išaugtų 2334 hektarais.
Šį poligoną norima išplėsti valstybinės žemės sklypuose ir valstybinėje žemėje, kurioje žemės sklypai nėra suformuoti.
