Pagrindiniu akcijos „Celofaninis rūpestis šeima“ akcentu tapo jaunikis ir jaunoji, kurie prie Seimo pademonstravo, kaip galima sustiprinti šeimą.
Į Nepriklausomybės aikštę prie Seimo atžygiavo šeši tariamos vestuvių procesijos dalyviai: balta suknele ir juodu kostiumu pasipuošę „jaunieji“ su palyda. „Šalin rankas nuo mūsų šeimos (emigrantų vaikų senelis ir senelė)“, „Darželių ir mokyklų, o ne šūdo malimo“, „Kiek kartų šeimą kūrė M.Adomėnas (vienas iš pataisos rengėjų)“, – skelbė jų laikomi plakatai.
„Esame už šeimą visiems Lietuvos žmonėms“, „Ne visi Lietuvos piliečiai yra tokie, kaip bando apibrėžti Seimas“, „Šeima nėra Seimo nuosavybė“, „Ar galime ignoruoti realybę, kai daug žmonių gyvena partnerystėje?“ – per garsiakalbį skelbė viena iš akcijos dalyvių, menotyrininkė Laima Kreivytė.
Prie „jaunosios“ suknelės buvo pririšta keliolika stiklainių dangtelių, kurie einant kėlė triukšmą, o ant sėdynės ji buvo užsikabinusi užrašą „Barškančios šeimos vertybės“.
Vidury aikštės sustoję akcijos dalyviai buvo apvynioti celofanu. Prieš tai „jaunųjų“, nugaromis prisiglaudusių prie žibinto, rankos buvo sukabintos kailiuku papuoštais antrankiais. „Teks taip stovėti iki kito ryto, kai Seimas balsuos dėl pataisos“, – juokais bičiulius gąsdino kiti akcijos dalyviai.
„Jaunoji“ savo ruožtu skundėsi, kad nespėjo nusipirkti puokštės, kad ją galėtų mesti į minią. Paklausti, kokių protestų imsis, jei Seimas per pirmą balsavimą pritars pataisai, „sutuoktiniai“ žadėjo stengtis kuo greičiau susilaukti atžalų ir taip baigti kurti kai kurių parlamentarų propaguojamą šeimos modelį.
Šeimos klausimus svarstyti lengviau nei AE?
Kaip neslėpdama ironijos pastebėjo „jaunosios“ vaidmenį atlikusi Lina Žigelytė, parlamentarams paprasčiau rūpintis šeima, o ne atomine energetika. Tame pačiame posėdyje antradienį Seimas turėtų balsuoti ir dėl projektų, susijusių su nauja branduoline elektrine. „Jiems lengviau rūpintis homoseksualų santuokomis, kalbėti apie elnius, cituoti Šv.Raštą nei priimti rimtus sprendimus dėl atominės elektrinės, – kalbėjo mergina. – Dainoms ir šokiams laiko yra, o rimtiems pokalbiams apie šeimą – ne.“
Spektaklio dalyviai tikino nesiekiantys, kad būtų įteisintos homoseksualų santuokos. Anot jų, pataisa diskriminuoja ir kitus žmones, pavyzdžiui, nesusituokusias bevaikes poras, šeimas, kuriose auga dėl nelaimės tėvų netekę ar artimųjų prižiūrimi emigrantų vaikai.
Šia akcija visuomenininkai siekia atkreipti visuomenės dėmesį, kad „politikai demonstruoja susirūpinimą šeimos institutu tik prieš rinkimus, iš tiesų vengdami imtis esminių šeimos politikos klausimų ir socialinių reformų, kurios svarbios visoms Lietuvos šeimoms“.
Pasak akcijos dalyvių – žmogaus teisių aktyvistų, menininkų, akademinės bendruomenės narių, pataisa skaldoma visuomenė, o rinkėjai dirbtinai tikinami, kad parlamentarams rūpi šeimos politika. Seimo nariai esą siekia papirkti rinkėjus akcentuodami šeimą kaip vertybę, nors iš tiesų pritaria finansinės paramos ir socialinių garantijų šeimoms mažinimui, vengia imtis civilinės partnerystės klausimų ir vaikų priežiūros institucijų reformų.
Pažeidžia tarptautinius įsipareigojimus ir pačią Konstituciją?
Protestuotojai surinko ir įteikė parlamentarams daugiau nei 30 organizacijų ir daugiau nei 2 tūkst. gyventojų parašais paremtą peticiją, kuria Seimo nariai raginami nebalsuoti už pataisą. Peticija įteikta į akciją atėjusiems socialdemokratų atstovams Algirdui Sysui ir Marijai Aušrinei Pavilionienei.
„Tikime, kad svarbiausios vertybės šeimoje yra meilė, pagarba, ištikimybė, rūpestis, tarpusavio supratimas, o ne santuokos sertifikatas, – pažymėta peticijoje. – Nepritariame valdžios ketinimams Konstitucijoje įtvirtinti nuostatas, leidžiančias šiomis vertybėmis paremtus santykius laikyti menkaverčiais, nevertais valstybės saugojimo ir globojimo.“
Anot visuomenininkų, pataisa yra diskriminacinė, prieštarauja Lietuvos tarptautiniams įsipareigojimams, pažeidžia Konstitucijos nuostatas, demonstruoja nepagarbą KT ir kišasi į privačius santykius.
Pernai rugsėjį KT savo nutarime dėl naujos Valstybinės šeimos koncepcijos pažymėjo: „Tai, kad santuokos ir šeimos institutai yra įtvirtinti tame pačiame Konstitucijos 38 straipsnyje, rodo neatsiejamą ir neginčijamą santuokos ir šeimos ryšį.“
Kartu peticijoje politikai paraginti pagaliau įgyvendinti Civilinio kodekso nuostatas ir įteisinti galimybę asmenims sudaryti partnerystę, taip pat imtis priemonių užtikrinti socialinių ir sveikatos paslaugų prieinamumą įvairioms šeimoms, plėsti valstybės finansuojamų darželių tinklą, įtvirtinti šeimos ir darbo derinimo sąlygas, įvesti privalomą lytinį ugdymą ir užtikrinti reprodukcinių teisių įgyvendinimą.
Pirmasis balsavimas dėl Konstitucijos 38 straipsnio pakeitimo numatytas antradienį. Norint pakeisti Konstituciją, reikia, kad pataisai du kartus pritartų ne mažiau kaip 94 parlamentarai.
Dabar įtvirtinta, kad santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu. Konservatoriai Stasys Šedbaras, Mantas Adomėnas ir Vilija Aleknaitė-Abramikienė pernai pasiūlė vietoj šios frazės įrašyti, kad „šeima sukuriama laisvu vyro ir moters sutarimu sudarius santuoką“. Po jų pataisa pasirašė dar 95 kolegos.
Teisės ir teisėtvarkos komitetas projektą gerokai pakoregavo. Jo siūlymu, Konstitucijoje reikėtų palikti, kad santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu, o šeima sukuriama sudarius santuoką arba kyla iš motinystės ir tėvystės. Valstybė turėtų saugoti ir globoti ne tik santuoką, motinystę, tėvystę ir vaikystę, bet ir šeimą.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas atkreipė dėmesį, kad įvairūs šeimos sampratos aspektai yra įtvirtinti ir kituose Konstitucijos straipsniuose, kurių nuostatos sudaro valstybinės šeimos politikos pagrindą. Pavyzdžiui, valstybė globoja šeimas, auginančias ir auklėjančias vaikus namuose ir teikia joms paramą, įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ir neteisėto kišimosi į šeiminį gyvenimą, tėvai ir globėjai nevaržomai rūpinasi vaikų bei globotinių religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus, draudžiama versti duoti parodymus prieš savo šeimos narius ar artimus giminaičius, valstybė globoja ir aprūpina karo tarnybą einant žuvusių ar mirusių karių šeimas, taip pat – šeimas piliečių, kurie žuvo ar mirė gindami valstybę.
Todėl teisininkai įspėjo, kad projekto nuostata „šeima taip pat kyla iš motinystės ir tėvystės“ gali sudaryti teisines prielaidas eliminuoti tas šeimas, kuriose be tėvų globos likusius nepilnamečius vaikus augina jų seneliai, pilnamečiai broliai ar seserys, kiti artimi giminaičiai.
