Naujo penkiaaukščio 45 butai paskirti ilgus metus savivaldybės sudarytoje eilėje socialiniam būstui gauti laukusioms šeimoms.
„Eilėje būstui gauti stovėjome nuo 1992-ųjų“, – sakė Zina Musajeva, pagaliau turinti naujus namus. Iki šiol romų tautybės moteris su trimis vaikais glaudėsi 1 kambario socialinio būsto name Naujininkuose.
„Nors ten buvo ir kiemas, ir žolė, tačiau kartu gyveno ir išgerti mėgstantys kaimynai“, – pasakojo Z.Musajeva.
Miesto valdžios atstovai, dalindami raktus naujakuriams, neslėpė, kad šios džiugios akimirkos tik lašas medaus socialinio būsto deguto statinėje.
„Praėjusiais metais į socialinį būstą įkėlėme 80 žmonių, o eilėje laukia apie 5 tūkst. Pinigų tam skiriama mažai“, – apgailestavo savivaldybės Socialinių reikalų departamento vadovas Regimantas Paulionis.
Naujo namo statyba kainavo apie 11,5 mln. Lt. Šie pinigai buvo skirti šalies Vyriausybės.
„Socialinis būstas kuriamas mieste renovuojant apleistus pastatus, perkant arba statant naujus. Brangiausia yra statyti naujus būstus, tačiau tai daroma tuomet, kai pirkti tampa per brangu arba nėra ką“, – aiškino Aplinkos ministerijos Būsto skyriaus vedėja Elvyra Radavičienė.
Socialinio būsto namus sostinėje imta statyti nekilnojamojo turto kainoms išsipūtus iki neregėtų aukštumų.
Moka nuomą
Socialinį būstą gavę asmenys tampa už jį atsakingi – savivaldybei turi mokėti nuomos mokesčius, atsiskaityti už komunalines paslaugas.
„Socialinis būstas nėra veltui gaunamas stogas virš galvos. Asmuo privalo turėti pajamas, mokėti mokesčius, kabintis į gyvenimą“, – pasakojo savivaldybės Socialinių reikalų departamento vadovas R.Paulionis.
Už 1 kv.m nuomininkai savivaldybei moka 1,7 Lt nuomos mokestį. Norima siūlyti šią kainą peržiūrėti ir kilstelti kone dvigubai iki 3,5 Lt.
„Dažnai apsigyvenę socialiniame būste žmonės jį paverčia landyne, neprižiūri. Jį reikia remontuoti. Norime, kad nuomininkai pradėtų skaičiuoti, kad galbūt verta bandyti įsigyti savo būstą“, – teigė R.Paulionis.
Anot jo, visame pasaulyje socialinio būsto nuomos kaina tiek nesiskiria nuo rinkos kainos, kaip yra sostinėje, kur ji dabar siekia 12-18 Lt už kv.m.
Bando apgauti
Mažos socialinio būsto nuomos kainos privilioja ir ne itin sąžiningus piliečius, nepretenduojančius į socialiai remtinųjų statusą. Pasitaiko nemažai atvejų, kai socialinis būstas yra brangiau pernuomojamas ir jame apsigyvena pašaliniai asmenys.
Socialinis būstas nėra veltui gaunamas stogas virš galvos. Asmuo privalo turėti pajamas, mokėti mokesčius, kabintis į gyvenimą. Sakė R.Paulionis.
„Auditas rodo ir savivaldybės pripažįsta, kad apie 70 proc. socialinio būsto gyventojų nėra socialiai remtini. Tokia padėtis susidarė dėl ydingų įstatymų, išleistų dar 2003-aisiais“, – teigė Valstybės kontrolės laikinai 3-iojo Audito departamento vadovės pareigas einanti Romualda Masiulionienė. Pasak jos, įstatymas numato, kad, norintieji stoti į eilę socialiniam būstui gauti, privalo deklaruoti turtą ir pajamas. Šis įstatymas negalioja iki 2003-iųjų į eilę atsistojusiems asmenims.
„Tokiu būdu eilės išsipučia, nes negalima išbraukti tų asmenų, kurie galbūt jau gauna didesnes pajamas, tačiau neprivalo to parodyti“, – aiškino R.Masiulionienė.
Valstybės kontrolė pateikė atitinkamas išvadas Vyriausybei, siūlydama įstatymą naikinti.
„Tokiems asmenims, jau gyvenantiems socialiniuose būstuose, turėtų būti duotas pereinamasis laikotarpis būstui atlaisvinti arba suteikta galimybė gyvenamąjį plotą privatizuoti rinkos kainomis“, – aiškino Valstybės kontrolės atstovė.
Būsto trūksta
Nesąžiningai užimti socialiniai būstai menkina galimybę pagalbą gauti iš tikro jos prašantiesiems. Šiuo metu sostinėje socialinio būsto eilėse stovi apie 5 tūkst. žmonių. Lietuvoje yra per 23 tūkst. tokių asmenų.
„Praėjusiais metais laukiančiųjų eilė padidėjo 3,5 tūkst. žmonių, nors buvo išnuomota apie 900 butų. Pinigų skiriama per mažai, todėl eilės pučiasi“, – aiškino Aplinkos ministerijos Būsto skyriaus vedėja E.Radavičienė.
Pagal patvirtintą socialinio būsto plėtros programą, Vyriausybė praėjusiais metais skyrė apie 70 mln. Lt, kurie buvo išdalyti savivaldybėms.
„Didžiausias lėšų poreikis yra didžiuosiuose miestuose. Socialinio būsto programai šiemet ketinta skirti daugiau lėšų, tačiau ekonominė padėtis biudžetą pakoregavo. Programai skirta tiek pat, kiek ir pernai – 70 mln. Lt“, – konstatavo E.Radavičienė.
Specialistai būsto problemą siūlo spręsti keičiant įstatymus ir įvedant naują tvarką.
„Reikėtų leisti jauniems žmonėms nuomotis paprastą butą rinkoje ir padengti nuomos kainos skirtumą. Taip būtų pigiau ir labai sumažėtų eilės“, – dėstė E.Radavičienė.
Kartą tokį projektą šalies valdžia jau atmetė. Kitokį sprendimo variantą siūlo sostinės savivaldybė. „Mieste yra per 100 netinkamų gyventi butų. Juos reikėtų atiduoti tiems, kurie reiškia norą patys jį suremontuoti. Savivaldybei remontams lėšų neužtenka“, – sakė R.Paulionis.
